kaip angliska ir lietuviska irgi skiriasi nes mano sunus mieliau taria vienaduze, nei lietuviska RRR
R tarimas rusiskai gal kiek skiriasi nuo lietuviskos kaip angliska ir lietuviska irgi skiriasi nes mano sunus mieliau taria vienaduze, nei lietuviska RRR
kaip angliska ir lietuviska irgi skiriasi nes mano sunus mieliau taria vienaduze, nei lietuviska RRR
mano akim rusiska ir lietuviska vienodos 
beto ji ir lietuviskai jos netaria
beto ji ir lietuviskai jos netaria
nu cia gal logopedziu komentaro reik gali but, kad nuo burnos padargu priklauso
gali but, kad nuo burnos padargu priklauso
Rasma, dažnas reiškinys, kai vaikas, išmokęs r, "kiša" kur reikia ir kur nereikia, t.y., vietoj l visur taria r. Tas pats būna su s-š, z-ž ir t.t. Kaip rašė Kriiste, dažniausiai tas painiojimas išnyksta savaime. Bet būna, kad neišnyksta, įsitvirtina visame žodyne. Kad taip neįvyktų, reikalingos l-r diferencijavimo pratybos, ką dabar logopedė tikriausiai ir veikia. Pasikalbėkit su vaiku, ko mokosi pas logopedę. Jei liepia tarti visokias "nesąmones" la-ra, ro-lo, lė-rė-lė, tai viskas gerai, vyksta l-r diferencijavimo pratybos. 
Priklauso nuo girdimojo (foneminio) suvokimo.
Pvz., dėl nepakankamo girdimojo suvokimo žmonės neskiria ilgų-trumpų balsių, duslių-skardžių priebalsių, e-ė-ie, o-uo. Taip pat ir l-r.
QUOTE(Alchemie @ 2014 11 09, 15:56)
Nea. Priklauso nuo girdimojo (foneminio) suvokimo. Pvz., dėl nepakankamo girdimojo suvokimo žmonės neskiria ilgų-trumpų balsių, duslių-skardžių priebalsių, e-ė-ie, o-uo. Taip pat ir l-r.
vat ir dar syki, muzikine klausa labai gera, o fonemine
QUOTE(klopedija @ 2014 11 09, 20:10)
Nea. Priklauso nuo girdimojo (foneminio) suvokimo.
Pvz., dėl nepakankamo girdimojo suvokimo žmonės neskiria ilgų-trumpų balsių, duslių-skardžių priebalsių, e-ė-ie, o-uo. Taip pat ir l-r.
Priklauso nuo girdimojo (foneminio) suvokimo. Pvz., dėl nepakankamo girdimojo suvokimo žmonės neskiria ilgų-trumpų balsių, duslių-skardžių priebalsių, e-ė-ie, o-uo. Taip pat ir l-r.
As tai manau kad kazkiek ta painiojima itakoja liezuvio padetis tariant ta garsa, ypac jei tai greit atsistato - nes daznai patikrinus matau, kad vaikas garsus skiria, suvokia kaip skirtingus - bet tardamas neranda kaip teisingai liezuvi padet, kadangi kuri laika buvo akcentuojama liezuvio padetis (siuo atveju tariant rrrr - vibravimas) - tai mazas zmogus issimuse kada reik virpint ta liezuvi ir ka padaryt kad jis nebevirpetu - ar ne taip suprantu? Bet kai jau pradedam itvirtint garsiukus zodziuose, sakinukuose - visad tevelius perspeju del galimo susipaniojimo - kad va tokio soko nebutu jiems
QUOTE(Kriiste @ 2014 11 09, 20:43)
vaikas garsus skiria, suvokia kaip skirtingus
Tada taip, greitai savaime atsipainioja. Bet būna, kad klausa "užsimuilina", tada tenka pavargti su diferencijavimu.
QUOTE(klopedija @ 2014 11 09, 20:10)
Rasma, dažnas reiškinys, kai vaikas, išmokęs r, "kiša" kur reikia ir kur nereikia, t.y., vietoj l visur taria r. Tas pats būna su s-š, z-ž ir t.t. Kaip rašė Kriiste, dažniausiai tas painiojimas išnyksta savaime. Bet būna, kad neišnyksta, įsitvirtina visame žodyne. Kad taip neįvyktų, reikalingos l-r diferencijavimo pratybos, ką dabar logopedė tikriausiai ir veikia. Pasikalbėkit su vaiku, ko mokosi pas logopedę. Jei liepia tarti visokias "nesąmones" la-ra, ro-lo, lė-rė-lė, tai viskas gerai
Jis man paaiškino, jog mokosi to paties: liežuvio mankšta (gėdinasi ir nerodo), taria visokius žodžius. Paklausiau ar taria visokias nesąmones (ne žodžius), tai sakė "taip".
Tai gal viskas ir gerai
Žinoma susitikus dar reiks konkrečiai pakalbėt.
Ačiū už paaiškinimus, o tai gan staigiai pasikeitė ta kalba ir ėmė painioti, kad sunerimau iškart
Bet tai mums dabar ir dėl L, ir dėl R pataisyti jį?
QUOTE(Rasma @ 2014 11 09, 20:56)
Manyčiau, kokią savaitę-dvi išvis palikit ramybėje. 
Kai pamatysit, kad jau atsiranda ir l, ir r, tada vėl bus galima "laužt".Papildyta:
P.s.
Galite "pažaisti" tą skiemenų "žaidimą" ra-la, ro-lo-ro, lė-lė-rė ir t.t. Vaikas turi tiksliai atkartoti, kaip pasakyta.
QUOTE(klopedija @ 2014 11 09, 22:08)
Galite "pažaisti" tą skiemenų "žaidimą" ra-la, ro-lo-ro, lė-lė-rė ir t.t. Vaikas turi tiksliai atkartoti, kaip pasakyta.
oooo, mano mylimas "zaidimas"
musu loge dar megsta duot su balse, lo-ro, lė-rė, o paskui alo-aro, alė-arė...
Tiesiog įdomu ar brolio/sesės atsiradimas įtakoja/skatina nekalbiuko kalbą? 
Mergaitės, noriu patarimo
Turim penkiametę, kuri turi kalbos suvokimo ir išraiškos bėdų. Su keletu gydytoju priėjome išvados, kad tai greičiausia nėštumo ir gimdymo metu buvusios hipoksijos pasėkmė. Gimė mėnesiu anksčiau, svoris beveik 2 kg. Na, dirbame su specialistais ir pan.
Toliau turim 2,5m. sesę. Nėštumas ir gimdymas buvo sklandus, viskas kaip ir gerai. Nuo 1,5m. pradėjo atsirasti pavieniai žodžiai. Pažįsta raides, skaičius, spalvas, formas, gyvūnus, rūbus, aplinkoje esančius kai kuriuos daiktus ir t.t. Tačiau sakinių nevartoja. Na, kartais pasako: aš no (noriu) pienuko ar no gerti, eisi miegoti. Kai kažko nori, tiesią ranką ir sako vienu žodžiu, jei žino to daikto pavadinimą arba tiesiog tiesia ranką ir mykia. Prieš gerą pusmetį pasakydavo savo vardą ir kiek metų, dabar nesako (nežinau, ar pamiršo, ar tiesiog iš užsispyrimo). Labai patinka dainelės, nuolat dainuoja, tik jose labai daug netvarkingų žodžių.
iš po dičkės laikų yra likę daug žaislų smulkiajai motorikai lavinti, tik va mažei jie nelabai patinka. Labai mėgsta žaisti su Kinder žaisliukais.
Darželį pradėjo lankyti neseniai, na toks amžius, kad kiekvienas žaidžia kas sau, o ir šiaip nelabai mėgsta dideles kompanijas. Darželyje prilaiko atstumą nuo jai nepatinkančių vaikų/auklėtojų.
Mano klausimas būtų toks : kaip pralaužti mažės kalbą? nes atrodo, jog pasyvus žodynas lyg ir yra , bet aktyvusis mažai naudotinas.
viena vertus, gal aš kiek paranojiškai žiūriu į šį reikalą, nes bijau, kad nesikartotų sesės situacija, nors sesė tiek sugebėjo būdama 3,5m. Kitas dalykas, labai lyginu su bendraamžiais ir kai kiti 2,5m. vaikai jau pafilosofuoja, tai mane neramina tas vieno žodžio vartojimas.
dėl suvokimo kartais suabejoju, ar tikrai viską supranta, ko klausiu/prašau, tik nesu tikra, kiek tai įtakoja užsispyrimas, nes nu jeigu kažko nenori, tai niekaip nepriversi daryt.
labai lauksiu Jūsų patirties/pamąstymų/patarimų šia tema
Turim penkiametę, kuri turi kalbos suvokimo ir išraiškos bėdų. Su keletu gydytoju priėjome išvados, kad tai greičiausia nėštumo ir gimdymo metu buvusios hipoksijos pasėkmė. Gimė mėnesiu anksčiau, svoris beveik 2 kg. Na, dirbame su specialistais ir pan.
Toliau turim 2,5m. sesę. Nėštumas ir gimdymas buvo sklandus, viskas kaip ir gerai. Nuo 1,5m. pradėjo atsirasti pavieniai žodžiai. Pažįsta raides, skaičius, spalvas, formas, gyvūnus, rūbus, aplinkoje esančius kai kuriuos daiktus ir t.t. Tačiau sakinių nevartoja. Na, kartais pasako: aš no (noriu) pienuko ar no gerti, eisi miegoti. Kai kažko nori, tiesią ranką ir sako vienu žodžiu, jei žino to daikto pavadinimą arba tiesiog tiesia ranką ir mykia. Prieš gerą pusmetį pasakydavo savo vardą ir kiek metų, dabar nesako (nežinau, ar pamiršo, ar tiesiog iš užsispyrimo). Labai patinka dainelės, nuolat dainuoja, tik jose labai daug netvarkingų žodžių.
iš po dičkės laikų yra likę daug žaislų smulkiajai motorikai lavinti, tik va mažei jie nelabai patinka. Labai mėgsta žaisti su Kinder žaisliukais.
Darželį pradėjo lankyti neseniai, na toks amžius, kad kiekvienas žaidžia kas sau, o ir šiaip nelabai mėgsta dideles kompanijas. Darželyje prilaiko atstumą nuo jai nepatinkančių vaikų/auklėtojų.
Mano klausimas būtų toks : kaip pralaužti mažės kalbą? nes atrodo, jog pasyvus žodynas lyg ir yra , bet aktyvusis mažai naudotinas.
viena vertus, gal aš kiek paranojiškai žiūriu į šį reikalą, nes bijau, kad nesikartotų sesės situacija, nors sesė tiek sugebėjo būdama 3,5m. Kitas dalykas, labai lyginu su bendraamžiais ir kai kiti 2,5m. vaikai jau pafilosofuoja, tai mane neramina tas vieno žodžio vartojimas.
dėl suvokimo kartais suabejoju, ar tikrai viską supranta, ko klausiu/prašau, tik nesu tikra, kiek tai įtakoja užsispyrimas, nes nu jeigu kažko nenori, tai niekaip nepriversi daryt.
labai lauksiu Jūsų patirties/pamąstymų/patarimų šia tema
