Vaikas nekalba, 16 tema

Bent jau spec. darzeliuose mano ziniomis grupes sudarinejamos, pagal vaiku poreikiu diduma, t.y. kad vienam suagusiam tenka kazkoks kiekis vaiku su tokiais poreikiais, ir delto ten grupes mazos.
paprasto darzelio atveju, jei sakysim integruotas autistukas, ar pan. vaikas, turetu butu padejejas aukletojai, kad jai nereiktu vienai su 26 vaikais taip sakant skaiciavimai yra, o pagalbos...kaip visada, nes tam reikia finansu, kuriu darzeliai neturi, arba pvz. tada kencia spec. pedagogo ar logopedes etatas

Ai tiesa, ir aukletoja turi dalyvauti pokalbyje su direktore,jei imanoma tiesiog mandagiai pasakyti, kad labai nemalonu ir nemandagu aptarineti ir skleisti info apie vaika, neturit ziniu apie vaiko sveikata, poreiius ir t.t. Kiek reikes, ji bus informuota, ir jei ji pageidauja taip pat pokalbis su specilistais, kaip dirbti su tokiu vaiku, ir ka tevai gali padaryti, kad butu lengvesnis jai darbas, turint grupe vaiku ir vaika, kuriam reikia kitokio demesio ar pagalbos. Stenkites be pykcio kalbeti, nes tokie zmones paskui gali griezti danti ir specialiai daryti nemalonius dalykus su vaiku..apkalbos vieni is ju

Mano drauge buvo panasiai susidurusi, bet jau vidurineje, kai klases aukletoja jos vaika visiems isvadino narkomanu ir t.t. (paaugli). Del to paskui su vaiku reikejo lankytis psichologo konsultacijose PPT (drauge apie juos labai geros nuomones). Tai PPT net uzvede apie ta mokytoja byla ir sake, kad jei reikia, galime patikrinima su komisija pacioje mokykloje atlikti. Manau nereikia tyleti, nes jei uzsileisime, kad musu vaikus zemintu kiekviena "protinga pedagoge", tai paskui ir dirbs tik tokios raganos.

Stipruli, del Egles ir as apakusi ...

Jeigu būtų pasakojusi apskritai apie atvejį, neminėdama konkrečių duomenų, o Jūs tik iš konteksto atpažinusi savo atvejį, nieko prikišti negalėtumėt. Jei minėjo vaiko vardą, pavardę, kas tėvai ir t.t., tuomet pažeidė konfidencialumo principą. To daryti auklėtoja neturi teisės.
***
Būtina. Geriausiai raštiškai.
Jei dar rūpi šis klausimas, parašykite man a.ž.


Jei vaikui nustatyti dideli ir labai dideli spec. ugdymosi poreikiai ir vaikas mokosi integruotai, tai toks mokinys prilyginamas dviem mokiniams.
Kadangi darželis yra ikimokyklinio ugdymo mokykla, tai ir darželinukas yra ikimokyklinės mokyklos mokinys.
***
Taip, grupės sudarytos, vaikų neišmes. Deja, padėjėjų etatų taip pat papildomai neskiria ir nefinansuoja.
Tokiu atveju vaikai su dideliais ir labai dideliais spec. ugdymo/-si poreikiais, tėvams sutikus, nukreipiami į spec. įstaigas.
Kita medalio pusė: jei tėvai nesutinka pereiti į kitą ugdymo įstaigą, turi sutikti su ta pagalba, kurią gali suteikti esama įstaiga.

butent taip, zodis i zodi man buvo paaiskinta ir PPT ir musu darze.

sveikos mamos
istorijos tesinys: pirmadieni buvau pas darzelio direktore, viska rastu isdesciau dar pakalbejom. tai direktore soke buvo, nes sake tokia faina aukletoja.... ir tikrai net neturejo jokios teise,kazkaip mano vaiko pavadinti ar siulyti i spec darzeli pereiti, nes nei aukletoja , nei darz. logopedas negali taip elgis, nes yra atintinkami darbuotojai( gydytojai) kurie ir sprendzia vaiko intelektinius sugebejimus.
pasak direktores pakalbes su aukletoja ir bus svarstymas, del jos tokio elgesio, nes kad pasaliniams zmonems pasakoja ir gi labai blogai.
ilgai laukti nereikejo, po keliu valandu skambino aukletoja, atsiprasyti, norejo susitikti ir pakalbeti. tai 17 val laukia prie darzelio, atsiprase, sake,kad nieko blogo nenorejo, o galvojo" kad tik draugiskai mano kolegei viska papasakojo"
bet pikciausia,kad pradejo gintis,kad netaip sake ir pasirodo man nesiule pereiti i spec darzeli ir kad cia viskas netycia isejo," juk visi mes zmones ir klaidu darome" bet geriausias fintas, kad jinai kita diena prase,kad atsiimciau skunda, kad jai nebutu svarstymo. ot begede, mano vaika apkalbejo, o dabar isivaizduoja,kad atsiprase, tai as viska pamirsiu, net nezadu bus jai pamoka, kad kita karta zinotu, kad taip elgtis negalima.

nesitikėjau, kad taip direktorė reaguos. Teisingai. O gal visgi tik dėl akių? na nebent jau seniai ieškojo preteksto prikibt prie tos auklėtojos, kad gal etatų skaičių pamažint, ar krūvius.

Aš turiu irgi panašią istoriją. Dabar ir gailiuosi, kad nesikreipiau su skundu dėl paviešinimo apie vaiką į Švietimo skyrių ar PPT.
Pasitikėjau ir mokytoja, ir logopede, tai nunešiau pirmos klasės pradžioje vos ne visus išrašus iš gyd įstaigų apie vaiką, kad tik joms lengviau būtų susipažint su vaiko raidos sutrikimu, kad pasiruoštų kaip su juo dirbt, kaip 'prieiti'.
Bet visas jų geranoriškumas baigėsi, kai tik gavo popierius ir po juos panaršė. Atrodo, kad būtų kokį ginklą prieš mane gavę. Ir prasidėjo ką paklausdavau, atsakydavo - tai tavo vaikas kitoks, ko tu iš jo nori (maždaug, ko iš manęs nori), ir jaučiau, kad pasakodavo klasiokų motinoms viską.
Tada pakeičiau mokyklą. Ir po kiek laiko sutikau vieno buvusio klasioko motiną. Kalbamės.. ir jai kažkaip išsprūdo:
- Na taip taip, jam čia sunku buvo, jis toks vaikas.
Tai va, supratau, kad visos motinėlės buvo informuotos ir mokytoja tartum apsidraudė, kad jeigu ji tingi, nemoka, nedirba su vaiku ir matosi, kad vaikas apleistas pedagogiškai, tai turi pasiteisinimą - vaikas toks, o čia to vaiko motina.

Pakeičiau mokyklą, vaikas atsigavo. Kai papuolėm pas tikrą mokytoją, tai toks vaikas patapo paprastu eiliniu bachūriuku. Ir bendrauja dabar su visais, ir per Mokytojų dieną mokytojus pasitikinėjo prie durų, gėles teikė, linkėjimus sakė.. o toj senoj mokykloj tai žodžio nepratardavo..

Dabar tik vieno gailiuos, kad neapskundžiau tokių mokytojos ir logopedės - metodininkės darbo 'metodų'

nu kad tik del akiu, tai netikiu.
nes tam raste as surasiau, kad iskart man pateiktu jos issilavinimas, ar jinai gali mano vaikui raida nustatyneti, tai be problemu parode. ir parasiau, kad informuotu mane , apie nuobaudos paskyrima ( ne zodziu, bet kad paciai parodyti,juodai ant balto parasyta, kokia nuobauda skirta).
todel ir aukletoja laksto, nes koks malonumas nuobauda tureti.
ziuresim kuom baigsis.

Per "profesinę dieną" pabendrauta su beveik visu darželio personalu - auklėtoja, šeimininke, metodininke, ir direktore (šakės, kaip prastai skamba pastarasis žodis, man dar iš vaikystės kur kas mieliau "vedėja" ). Visos kaip susitarę siūlo G nukreipt į kokį nors muzikos būrelį/mokyklėlę, nes ir patys pastebim, kad jis mėgsta dainuoti, gerai intonuoja, o pastarosiomis dienomis auklėtoja papasakojo, kad jis visas Rudenėlio šventės daineles padainavo vienas, visai grupei klausantis... Manau, pasiūlymas vertas dėmesio, reiks pasidomėt... kad tik sveiki būtumėm. Ir, deja, rekomenduojama išsitirti nuodugniau, pas profesionalus, ką sužinojau tik dabar...

Maniškis labai neblogą pažangą padarė per muzikos pamokėles. Na, bent jau nepakenks tai tikrai

Muzika yra smegenu masazas, ne mistika kokia, ar burtai..tiesa stebuklus ji daro, bet muzika yra fizikine banga, kurios dazniai "masazuoja" smegenu centrus, aktyvina veikla, ne veltui yra muzikos terapija, net jos teisingas klausymas yra terapija, tiek pavargusiam suaugusam, tiek vaikui. Pvz. mano sunus neleisdavo man leisti jam pasaku is CD, kalsuydavosi J.S. Bacho 5 partitos ir Telebim bam man repetuoti vokalo kuriniu irgi neleisdavo.. tiesiog tam tikri dalykai sunkus, tam tikri norimi. jei vaikas rodo iniciatyva, nora, tai kelia jo saviverte, tai butinai pabandykit muzikinius uzsiemimus.
Jei vakas noretu groti instrumentu, galiu rekomenduoti Suzuki sistema, tik ten teks ir tevams dirbti, bet vaikams poveikis didziulis, pradedant tuo, kad mokytojai nenuraso vaiku i tokius ar kitokius, o iesko dialogo ir galimybiu, kaip jiems kalbeti muzikos kalba.
Jei groti isntrumentu su vaiku nezadat, tada yra Muzikos ir meno terpijos centras, ten irgi dirba puikus speicalistai, pries kuriuos zemai lenkiu galva, uz Petro ir Povilo baznycios yra, nuoroda pirmoje zinuteje turetu but., tik ne visada buna muzikos terpijos grupe, daile ten geriau isreiksta

Vis pagalvodavau, kaip jums sekasi?.. Iš konteksto suprantu, kad visai neblogai. Džiaugiuosi.

Darželis - ikimokyklinio ugdymo mokykla. Mokyklos vadovas - direktorius.
Man skamba normaliai.
Šiandien mes darželio direktorę (anksčiau - vedėją) sveikinome su Boso diena.
***
Kas ką bekalbėtų, niekas taip nelavina smegenų, kaip muzikos mokymasis. Grojimas instrumentu - aukščiausias sensomotorinis aktas (smulkioji motorika, erdvės/kūno dalių erdvėje suvokimas, tempo, ritmo suvokimas); dainavimas - muzikinė, kalbinė, emocinė išraiška; o muzikinės harmonijos teorijos ir praktikos įvaldymas "perspjauna" ir matematiką. Gerai suvokiantys muzikos harmonijos teoriją gali tapti gerais kompiuterastais.
***
Ir kodėl man atrodo, kad jums neverta eiti tų "Kryžiaus kelių"? Kas pasikeis nuo to, kad gausite "koduką"?
Skatinkit ir lavinkit tai, ką G. turi geriausio, kas jį domina ir traukia.

Tie "kodukai" glumina tėvus, kelia nerimą ir paniką, nes niekas nesiteikia paaiškinti, ką jie reiškia, kokie sutrikimai, ką iššaukia.

Sutapimas: šiandien gavau vieną išsamią analizę, kur surašyta vaiko problemos nuo gimimo su visais "kodukais" ir komentarais prie "kodukų". Tokios analizės "šimtą metų" nemačius, o tiksliau, mačius tik vadovėliuose, kur pateikiami atvejai-galvosūkiai diagnostikai ir darbo su vaiku gairėms numatyti. Deja, ta analizė - ne mūsų šalies specialistų.
O taip norėtųsi gauti pažymas ne su prierašu "reikalinga logoterapija"

ačiū. Aš labai džiaugiuos ir didžiuojuos, kad esu labai sunkaus būdo motina. Tik per savo kandumą, šlykštumą ir amžiną mokytojų pulso sekimą galiu gauti atsakymus į klausimus - ką gi veikia mano vaikas mokykloje. Ar jis tikrai veikia, ar tik sėdi ir yra paliktas likimo valiai.
Tai dabar jau veikia. Dabar jis veikia didžiulėj miesto mokyklos klasėj, turi super mokytoją. Nori nenori, savaime taip gaunas, kad ir mano sunkus būdas lengvėja . Tas mano 'autistas', kuris žodžio nepratardavo, negaudavo jokio vaidmens netgi mažoje klasėje (kas visų be išimties specialistų buvo laikoma kaip didelis privalumas), dabar dvigubai didesnėje klasėje pats pasirenka lyderio vaidmenį. Jis prieš klasę garsiai deklamuoja eilėraščius, rašo lentoje ir kalba, aiškina ką rašo, drąsiai užkalbina pirmas suaugusį. Bet tai įvyko tik dėl to, kad naujoji mokytoja su juo cirkinosi gal porą mėnesių, kol jis prabilo. Paskui kantriai su juo užsiimdavo. Kartais netgi individualiai. Praėjus vieniems mokslo metams, jis jau taip gerai jaučiasi, kad nesuprasi, jog jis atėjo naujoku, ir dar taip 'užgniaužtas'.
Nutraukiau bet kokį 'kodukų rinkimą' per medikus, išsimeldžiau kiek įmanoma mediciniškai logišką paneigimą visų buvusių diagnozių. Jokių daugiau negalių, pašalpų ir visų tokių dalykų, jokio sąlyčio su 'liga' ir jos teorija, nes normalios praktikos LT nėra ir nesulauksi. Medicina pas mus tikrai toli pažengus, bet švietimas yra atsilikęs šviesmečiais.


visiškai pritariu, šimtą kartų