QUOTE(Kaprizelee @ 2014 08 12, 21:49)
Šiaip yra nepatartina labai anksti mokyti komandų ir visų iš karto, nes gali persitempti, geriau po kokią vieną komandą palaipsniui, pavyzdžiui dabar išmokykite daryti lauke, ir kai viskas pavyksta ir nepadaro namie, tai reikia labai girti ir džiaugtis 
Visi mokslai, visos komandos, auklėjimas ar dresūra turi būti daromi atsižvelgiant į šunį, VISADA: į jo amžių, į jo temperamentą, į instinktų išraiškos lygius, į ankstesnę patirtį ir pan.
Jaunam šuniukui tie mokslai yra ir turėtų būti integruojami į žaidimą, į pasaulio pažinimą ir šeimininko suvokimą. Po truputį, neskubant, nereikalaujant be paruošimo, per trumpus užsiėmimus, per meilę, žaidimus ir gyrimus.
Tačiau šunims gyventi lengviau, ypac socialioje visuomenėje, kai gyvenime jie turi ribas, į kurias gali remtis, taisykles, kurios jų gyvenimą padaro lengvesnį. Daug humaniškiau pačio šuns atžvilgiu ir daug lengviau pačiam šeimininkui taisyklingo bendravimosi mokytis nuo pat pat mažumės. Taisyklingai formuoti reikiamus įgūdžius ir žaidimo forma aiškinti taisykles. Kai vaikystė yra pasaulio pažinimas, tame tarpsnyje daug lengviau leisti šuniui pažinti pasaulį taip, kaip norime mes, nei ateityje duoti korekcijas taisyti mūsų, vedlių, klaidoms, ar turėti sunkiai sugyvenamą draugą.
Jei mokoma taisyklingai ir su meile, atsižvelgiant į šunį, šuniukas niekada nepersitemps, jis turės turiningą vaikystę, pilną malonių įspūdžių. Šuniukui leisime suprasti, kad šeimininkas yra Vedlys, žmogus, kuriuo galima pasitikėti, kad tai yra būtybė, kuri su juo bendrauja sąžiningai, aiškindamas ir mokydamas, o ne nuolatiniu spaudimu ar atvirkščiai - "paleidimu" nuo pavadėlio.
