Sveiki!
Mes turime 7 mėnesių labradorę Kirą, kuri iš pirmo žvilgsnio tobulai pavyzdingas šuo, kadangi per visą tą laiką, kol pas mus gyvena (nuo 2 mėnesių) nėra sugraužusi jokių mūsų daiktų, pridirbusi šunybių ar kt. dalykų (ir nė karto nepalikusi "smirdančių pyragų" ant grindų). Aišku, taip yra dėl to, kad mudu su draugu dirbame iš namų ir visuomet stengdavomės ją laiku išvesti į lauką prieš "nutinkant nelaimei" ar įduoti žaislą.
Tačiau kita bėda, kad nuolat mus matydama šalia, Kira daug labiau džiaugiasi kitais žmonėmis. Na, tiksliau, iš pirmo žvilgsnio, labiau jais domisi, niekad nepavydi kitiems šunims dėmesio (kai glostome jos akivaizdoje), o kai vedamės pasivaikščioti, reikia vis drausminti, kad nebėgtų džiaugtis prie žmonių, kurie galbūt to visai nenori. Kartais atrodo, kad nauji žmonės, jai tolygūs sutiktiems šunims - užkalbinta ar pagirta praeivių visai gali pamesti galvą. Vieni draugai mestelėjo, kad labradorai linkę lengvai "pakeisti" šeimininkus. Tai yra, kad jeigu atsirastų kitas mielas žmogus, šuo mielai iškeistų jį į šeimininką. Tikriausiai vienas iš mitų, bet vis tiek nuliūdino.
Pavyzdžiui, vakar pas mane nakvojo draugė. Kira visą laiką stengėsi pelnyti viešnios dėmesį ir baisiai džiaugėsi kiekvienu jos žvilgsniu nekreipdama beveik į mus dėmesio. Tai net ir nežinau, ar tai normalu, ar mes kažkokią klaidą darome, ar čia tik pavydžių šeimininkų savimeilė šneka