QUOTE(Jazzas @ 2015 05 19, 07:41)
Eiryn, sekmes su maziuke. I musu pievas ateina gal tikras, o gal alia boseronas su seimininku. Jis jau ne pirma suni turi, bet visi vienodai ismokinti- visa kelia nesasi savo pavadi ir ziuri tik i seimininka. Matosi, kad zmogus turi programa suniui nuo ryto iki vakaro. As vis pamastau, kad tai turbut ne man... as pati pasivaiksciojimuose megstu atsijungti, savo mintis apmastyti...
Uoj man rankos niežti greičiau pradėt viską. Turiu kalną visko pasiruošus dresūrai. Vienu momentu buvau stipriai susipergyvenus kad nieko nemoku nieko nežinau ir šiaip mažas šuniukas viskas iš naujo. Bet panikos laikas jau praėjo vėl rami esu kad bus uch kaip gerai
Noriu tų sekančių akių... Noriu noriu noriu
Kažkaip man kaip tik išėjus pasivaikščioti nesinori nerti į savas mintis, norisi pasinert į veiksmą su šuniu, būtent į vaikščiojimą kartu, žaidimą kartu, netgi vakarais kai grįžtu puse 11 vakare, kaip gera pravėdinti galvą išėjus su šuniu, bet va nepatinka jeigu aš sau, šuo sau nors vienu pavaduku sujungti, o va jeigu aš jam tą jis man aną ir kažką smagiai paveikiam, tai jau visai kitaip, grįžtu kaip naujos energijos pasisėmus
QUOTE(Agnnyte @ 2015 05 19, 08:55)
Tokiu atveju dažniausiai padeda komentaras, kad šuo sportuojantis
Agility klube aš dažnai tampu agilitinių šunų hendlere parodose, tai praktiškai visiems teisėjams užtenka pasakyt, kad su šunimi rimtai sportuojama, todėl jis kūdesnis. Praktiškai visi (na, buvo kelios išimtys) teisėjai į tai atsižvelgia ir įvertinimo nemuša. Aišku, BOBą gal sunkiau gaut, jei išeini į palyginimą su "standartiniu" daugiau papenėtu, bet bent jau įvertinimas būna adekvatesnis.
Oooo šito nežinojau, turėsiu omenyje! Nes su Milka niekad man niekas šito nesakė o aš pati ir nepagalvodavau pasakyt. Ačiū, žinosiu kad galima tai paminėt