Nuostabūs retriveriai

Eiryna zinau kaip faina laukti maziuko Kazkaip is savo patrirties galiu paskyti, kad labai svarbu geri veisejai (kazkaip man sitas zodis labai neigiama prasme nesa). Perkant antra suniuka kazkaip ne tik suniuka rinkausi, bet ir veisejus ziurejau. Nepatinka man kai atiduoda suni ir viso gero ... aisku visu nesuziuresi, bet... kaip malonu kai paskambina ir paklausia kaip mazius laikosi, patarimu duoda ir durnu klausimu galima paklaust
Del skirtingu tos pacios veisles suniuku, tai turiu realu pavizdi. Mano Pupa buvo auskiukas, bet tokia biski ramesne gal labaiu nepriklausoma. Maya aisku nors mazyte, bet to paties tevo, mazas viesuliukas ziauriai prisirisusi prie zmoniu.
O del patarimu, galiu pasakyti, kad jau daug metu bandom mama perauklet. Jeigu zmogus klauso bet negirdi visi patarimai nepades. Ir patikekit morkytes virt neatsibosta.

Sveikos, o aš noriu paklausti, kokiam klube geriau priregistruoti savo panelę auksiuke, mes iš Kauno. Kur jūs registravotės?

čia - http://retriveriai.l...ie-mus/naryste/

mūsiškė augo šešiese - dvi sesytės ir keturi broliai. Mūsiškė buvo vados "manekenė" - nuo mažens žinojo, kaip save kuo gražiau pateikti, juokavo atiduodami - jei ką, padėkit veidrodį prieš nosį, turės mergikė ką veikti

bet prieš atiduodami šuniukus, mūsų klausė, kaip gyvenam, ar turim vaikų, kokio būdo šuniuko mums reikia, ar norėsim eiti į dresūrą, parodas, kokį laisvalaikį mėgstam ir pan - žiūrėjo, kad mes šuniukui, o šuniukas mums tiktų. esam tikrai dėkingi - galim bet kada paskambinti, pasikonsultuoti, domisi kaip šuniukas auga, ar viskas gerai, ar padarėm jau skiepą, nes reikia ir pan.

Ai, beje, mūsų mergikė išsigando labai šuns gretimoje gatvėje, tai dabar kažkaip keistai elgiasi - kai ją žmogus kalbina, ji nebebėga prie jo, o kaip tik atsitraukia ir lyg bando slėptis negerai man kažkaip negana to, šiandien važiavom skiepyti - tai vos įėjus į kliniką ant jos amtelėjo toks nemenkas aviganis - akivaizdžiai mačiau, kad labai jai baugu. Išėjom lauk, ko tą šunį nuvedė operuoti. Paskui nieko, gerai, bet daktaras ją bandė skaniuku pavilioti, tai atsitraukė ir į mane žiūrėjo - aš tą skaniuką paėmiau, jai daviau, tada suėdė.
Ar čia man dabar susinervuot dėl to baugštumo? Ir kaip elgtis?

Pirmiausia, ar žinote kaip reaguoti kai šuo bijo? Kokia jūsų reakcija į tai kai ji pabruka uodegą ir slepiasi? Glostote ją? Sakote viskas gerai, myluojate? Ką darote? Nes tai gali būti atsakymas. Į šuns baimę neturi būti reaguojama, glostant jūs tarsi sakote ooo taip šaunuole kad bijai taip ir reikia daryti, skatinate jos baimę. Kai parsivežiau Milką išėjus į gatvę ji bijojo mašinų, buvo tikrai ne pats stabiliausias šuniukas, turėjo baimių. Aš nekreipiau dėmesio, skatinau nebijoti, skatinau tą jos elgiasį kuriuo ji nebijo, kuriuo ji nori susipažinti. Galybė skaniukų, žaisliukų į pagalbą ir jokio dėmesio kreipimo į baimes. Baimei mano namuose ne vieta. Ir manau mums pavyko kuo puikiausiai Bet buvo ir tokių baimių kurių nebuvo įmanoma sutvarkyti, pvz fejerverkų baimė, kai pradėdavo šaudyti ji palįsdavo po lova ir ten būdavo kol baigdavosi, ko pasekoje aš galėjau tik padėti jai su jais nesusidurti, pagarsinti televizonių naujų metų naktį kad tiesiog negirdėtų. Taip pat bijojo siurblio, mat kvailas ex prigasdino mažiukę ir aš jau dėja nieko padaryt nebegalėjau... Visą likusį gyvenimą vengė siurblio kada pasijungdavau. Neisterikuodavo kaip pradžioj, bet ramiai atsikeldavo ir nueidavo kur nors kur nėra to siurblio. Šiaip šuniukas buvo su daug įgimtų baimių. Ta prasme natūraliai turėjo baimę daug kam, einant tamsoje priekyje gulėjo sumesti juodi šiukšlių maišai su lapais atrodo, bijodavo ir jų, lodavo, išgirdusi nepažįstamą garsą kartais išsigasdavo, bet ta prasme žinant ką daryti problemų tai nekėlė.
Papildyta:
Dabar besiruošdama naujam šuniukui dar stipriau galvoju ką ir kaip reiks daryti, tikiuosi aplamai šuniui būti tokia pasaulio bamba kad aplinka jam nebūtų įdomu nei noro susipažinti nei bijoti kažko. Turiu planą kaip su šuniu sukurti super ryšį ir tikiuosi kad tai pavyks. Tiesiog noriu pasiekti tokio pasitikėjimo manimi kad vietos abejonems nekiltų Tikėkimės pavyks Aišku gerai atsimenu kiek daug buvau į Milką įdėjusi, ji buvo super nuostabi, na neskaitant visiems normalios paauglystės kuri irgi ne taip jau ir sunkiai praėjo, bet šį kartą ruošiuosi dar rimčiau dar tvirčiau dar smagiau.

Eiryn ar planuojate su nauju šuniuku į agility? Aš nasruose išsižiojus juos stebėjau. Užburia kiekvienu judesiu.

Malonu buvo netikėtai susipažinti parke

Būtinai, agility bandysim, paklusnumą be abejo, o va ką tikrai labai nusižiūrėjau tai frisbį... Kaip čia pvz awesome frisbee dogs atrodo nerealiai

o aš užklausiau dėl naujo šuniuko ir galvoju, na negali būti, kad veislė apie kurią niekada nieko nežinojau staiga pasidarė toookia populiari. Po to galvoju va ir haskis kaip iš avataro

Koks smagus frisbee, prisižiūrėjus tokių filmukų ir treniruočių nasruose man pačiai visokie borderkoliai į galvą pradeda lysti

taip, manau, žinau, kaip reikia reaguoti į šuns baimę - ir skaičiau, ir dresūroje mokė, pasakojo. Neglostau aš jos, nesielgiu "pabijokime kartu", nesiusiuoju-neliuliuoju, bet ir neskatinu ilgiau būti ten, kur jai potencialiai baugu - pvz., klinikoje, kur tas šuo jai buvo tikrai baisus.. Prie kaimynų tvoros, kur jų pusprotis šuo baugina visus (ir žmones, ir kitus šunis)- tiesiog su Brukne praeinu ramiai ir tiek - matau bijo, gerai, einam toliau - nukreipiu dėmesį skaniukais į įdomesnius dalykus. Bet pro tą tvorą vis tiek vaikštom - nevengiu.

tiesiog reaguoju į Bruknės elgesio pokytį - į baimę, kurios anksčiau nepastebėjau. Į atsiradusį naują elgesį ir emociją. Ir svarstau kas galėjo nutikti ir kas lemia tokį elgesį. Neatseku, nes buvom 6 dienom išvažiavę, mano mama ir berniukai su ja vaikštinėdavo

Ne tragedija, manau, bet man toks elgesys nelabai priimtinas. Siurblio nebijo - jai net patinka, nuo kūdikystės robotuką-siurblį laiko geriausiu daiktu pasaulyje dar indaplovė žiauriai patinka

O aš pasimečiau kad kas nors aplamai gali ką nors žinoti apie australus Ir šiaip jau buvau pamiršus kad mane dažnai daug kas daug kur atpažindavo... Net pasimečiau tikrai labai naturaliai

Būtent! Aš kažkaip agiličiu tiek nesu susižavėjusi kaip frisbiu, na nežinau kiekvienam savo, bet kad išbandysim viską tai tikrai, čia juk ir yra malonumas auginti tokį šunį su būtent tokiom savybėm

kai mūsiškis buvo mažas, dar ne pilno ūgio, norėjau, kad nuo mažens priprastų prie mažų vaikų, išmoktų su jais švelniai elgtis, tad dažnas praeivių vaikas buvo mūsų mokymosi taikinys. vieną kartą, vaikiukas pradėjęs glostyti ir myluoti maniškį, iš tos laimės garsiai suspiegė, maniškis labai išsigando (žinoma tos baimės nepaskatinau, nesureagavau, tiesiog ramiai nuėjom į šalį), po to karto pradėjo bijoti mažų vaikų, net lankais aplink apeidavo. tai kad tą jo baimę sumažinti, pamačius ateinančius tėvus su vaikais iš pradžių tėvams paaiškindavau situaciją, paklausdavau, kaip vaikiukas reaguoja į šunį, paprašydavau, kad leistų iš pradžių vaikiuką apuostyti, ir jei viskas tvarkoj, tada paglostyti. taip kartojom nemažai kartų, kol galiausiai ta baimė dingo. gal mums tik pasisekė, bet siūlyčiau pabandyti tą patį ir su kitais šunimis, leiskit prie tų, kurie nepuola iškart dūkt, o tokie labiau ramaus būdo meškinai, kad neišgąsdintų savo judesiais, dydžiu. neleiskit ir žmonėms pirmiems prieiti ir pradėti kalbinti ar glostyti, tegul šunytė pirmoji prieina ir apuosto. gal ir ta baimė ilgainiui sumažės ar visai dings

Patikslinsiu. Ne šuo toks, o veislė tokia Jiem šeimininkas svarbiausia, kai tuo tarpu auksiukai be šeimininkų turi ir savo reikalų. Jeigu su lygiaplaukiais galiu kieme krapštytis be problemų ir žinau, kad jie niekur nedings, tai auksiukus turiu arba pastoviai stebėti ir šauktis, arba ieškoti po kaimą

Papildyta:

Ir dar buvo klausimas dėl pleiskanų. Taip, tai gali būti reakcija į maistą arba aplinkos pasikeitimą. Bet jeigu tai auksiukas, tai labai tikėtina, kad tai yra paveldėta ichtiozė. Dėja nei maisto keitimas, nei šampūnai nepagelbės, su pleiskanom teks susigyventi. Šuniui jos gyventi netrukdo ir jis jokio diskomforto nejaučia. Tik kai šeriasi jos labiau pasimato. Ar šuniukas turi ichtiozę ar ne matosi jau nuo mažų dienų.