QUOTE(paselusi_ @ 2014 07 17, 10:58)
Skaičiau kad kažkas iš Jūsų turi narvą tiems reikalams, porai valandų palikimui, ar verta?
ar šuo paskiau nebus liūdnesnis ar agresyvesnis?
O gal geriau rinktis aptvarėlį?
Manau dauguma turi (turėjo) narvus. Bent jau iš senbūvių, kurios čia bendraudavo metai du atgal.
Retas kuris šuo toks auksinis, kad net paauglystės laikotarpiu nenusiaubtų ko.
Aš palikdavau jame, kiek tik man reikėdavo. Svarbiausia stengdavausi neviršyti 12val, kai jau reikalų išvesti reikia. Aišku, tas būdavo retai, bet šuo gyvas sveikas, svarbu gerai duoti išsidūkti po ilgo sėdėjimo.
Dėl agresyvumo man apskritai keistai atrodytų agresyvus retriveris. Matyt būna tokių, bet aš nesutikau.
O liūdnumo nei lašo, kai išleidi - namai dunda iš džiaugsmo.
Žinoma, išeinant kai nurodai jau eiti į vietą, sliūkina ne kaip į lauką. Bet tarkim net būnant namie, nors ir koks kompanijos šuo, bet kartais mes jai atsibostam ir ji išeina į kitą kambarį, į savo "namą".
Būna ir porą val negrįžta.
O kai narvas buvo svetainėje, kur dieną dažniausiai laiką leidžiam, tai net labai dažnai miegodavo ten, svarbu, kad mums krustelėjus ji matytų viską. O ir skanėstą gavusi tempia į narvą ėsti, ar prasikaltusi nusliūkina į jį ir nesirodo.
Žodžiu, kaip mes saugiai ir ramiai jaučiamės savo namuose, taip šuo - saviškiuose.
O aptvarėlis gali ir nepasiteisinti. Mano pirmas gaminys toks buvo. Tuomet dar nežinojau, kad mano šuo šoklus kaip žiogas.
O jei ir pakankamai aukštas aptvaras būtų, jis nebus toks tvirtas, kaip narvas. Patikėkit, pagaminusi pirmą savadarbį narvą filmavau ir mačiau, kokiais būdais ir kaip šuo jį prievartavo man išėjus.