Nuostabūs retriveriai

Tai panos kokio dydžio narvo ieškoti, nes kai panelei bus 5 mėn. apie Velykas žadam kraustytis, tai galėsim ir didesnį įsigyt o iki tu 5-6 mėn. kokio dydžio ieškoti?
Ir Senukuose praeidama pasižiūrėjau labai man tie narvai menkučiai pasirodė, atrodo nėr kas ten jį greit patvarkyt ir pro duris išeit.
O viską mokinti nuo pat pradžių ir aš labai pasiryžus, skaitinėju jūsų forumą ir kitus straipsniu jau apie 3 metus, gerai kad ir dabar nuosavam gyvenam tai greitai išlėkti ant reikaliuko tik pabudus ar pažaidus nebus problemų.
Taip nekantrauju ir laukiu to sausio mėn. labiau negu vaikai.

Viskas taip, tikrai taip, apie pirmus metus ir ribas, nu bet apie tą mylėjimą. Prisimeni, kažkada seterių mama diskutavo čia forume apie tą ciuckinimą nuo pirmų dienų? Aš dar jai oponavau, bet dabar pradedu matyti, kad ta gilesnė mintis, vizija (nebūtinai jos išpildymo maži niuansai) yra iš tikro teisinga.
Ribos gerai, meilė irgi, o va dabar man patinka, kai jau nuo pat pat parsinešimo šuo negyvena dykai. Ta prasme, net pagyrimai ir meilės turi būti užsidirbami: pradžioj užsureagavimą į vardą, už norą būti su šeimininku, už kitų norų aktyvaus išpildymo siekimą Na, čia skamba labai jau mandrai, bet realiai, nu už kažką, kas naudinga mums. Ir tada šuniui jau nuo pat mažumės ugdoma, kad visas gėris yra pas šeimininką, kad dėl jo reikia dirbti ir stengtis, kepti karveliai į burną neskrenda, o tarnai vėduoklėmis nevėdina ir užpakalių nešluosto
Tai ir tas ciuci-puci nuo pat parsivežimo kad paskui nekirstų bendriems santykiams. Šuniui sveika pasiilgti šeimininko, o dar jei planuose kada nors yra vieno šuns palikimas namie, tai tuo labiau šito pratint nuo mažumės.
Oi, nu žodžiu, ką pasėsi, tą ir pjausi, o mažiukui tuo labiau yra ką sėt.

Va toks organizuojamas seminaras, galima nueiti. Va ten papasakos, kaip šunys jūsų nemyli, remiasi instinktais ir pan. Tik, jei sunku tuo patikėti kai tą sako vietiniai (tas labai natūralu, nepergyvenkit ir nesigėdykit), tai kai yra autoritetas, belieka tik galvom linksėti
Nueikit, kam išeina, bus tikrai naudinga. Aš dar pati nebuvus, kiek girdėjau iš buvusių info tai šypsojaus ir linksėjau galva, kaip gražiai informacija pritaikoma ir perteikiama plačiosioms masėms.
https://www.facebook...75506252465530/

Narvas pas mane dabar yra toks: http://emdona.lt/?a=...=-1&b=11&c=4379 , 109x71x79.5cm. Pas mane vokiečių aviganių kalė, suaugusios jos ūgis būna 55-60 cm, svoris 23-33 kg pagal standartą. Kol buvo maža turėjau boksą, išmatavimų tikrai nežinau, nu bet truputį daugiau nei pusė dabartinio narvo. Gal pradžioj imkit va tokius: ilgis apie 70, plotis apie 50/60 ir aukštis apie 60? Aišku, po maždaug pusmečio tokį narvą reikės tikrai keisti į didesnį

Aha prisimenu kažką apie tris paras nereagavimą ir neciuciavimą, kad šuniui svarbesniu būt (gal turi kur nors išsaugojus, būtų neprošal paskaityt iš naujo...) Bet man neišeitų natūraliai. Nesakau kad reikia pult ant rankų nešiot. Bet aš pati asmeniškai iškart pradėčiau nuo darbo, t.y. čia tavo namai šuniuk, čia tavo nauja gauja, čia tavo naujos taisyklės o už visą tą myluočiau niurkyčiau ir gnaužyčiau Man tas su ribom labai svarbu. Tais laikais Milką atrodo trečią dieną pristačiau prie maisto taisyklių, pirmas tris kažkaip nedaėjo, bet trečioj jau pasodinau ir liepiau laukt, nors maistas ir buvo po nosim. Keliolika laukimo sekundžių ir leidimas valgyti. Taip prieš maistą, juolab kad maistas pupikui eidavo 4 kartus dienoj, labai nuostabiai išeidavo dresūros pagrindus dėti. Lauke jokių begiojimų paskuj irgi nebūdavo, apsimesdavau kad neįdomu ir nueidavau į kitą pusę, o gi mažiukai sekioja visur kur tik eini. Kišenės pilnos skaniukų, vardo mokinimas prasidėjo po geros savaitės kai iš angliško pieno - milk, tapo lietuviška milka ale pienė. Tada irgi vaikštau su šuniuku po pusnis lauke, pradedu greitai eit į kitą pusę nuo jos ir kviest vardu, šuniukas aišku atbėga, atbėga ir gauna skaniuką ir vėl taip pat. Mokinti greta pradėjau po kokio mėnesio nuo atvažiavimo, bet visos kitos komandos, žaidimas kartu, susicentravimas į žmogų vykdavo kiekvieną dieną. Nors žinai dabar jaučiu net nemaitinčiau kaip po maitinimas aplamai, o maistas eitų tik už gera elgiasį. Ir aišku viską pradėčiau nuo pat pirmos dienos. Jie mažiukai tokie fantastiškai imlūs atrodo patys prašosi darbo, mmhhm va šita vieta su mazgiais fantastiška, žiūri savo tom kvailom akytėm ir prašosi būt mokami Dar atsimenu kad baisiai norėjau kad greičiau užaugtų ir didelė ir protinga būtų Žodžiu mažas šuniukas tai kaip tuščia knyga imk ir rašyk. Ką įrašysi tas ir bus. Aaaa noriu mažo šuniukooo
Papildyta:
Žinai kas geriausia buvo, aplamai paėmus, tai kad galėjau ja pasitikėt, paleist be pavadžio, nes na tokių vilčių apie Toruką neturiu ir manau niekad neturėsiu. Šitas rupužokas gyvenimo matęs, labai daug bėgęs ir net dresuojantis netikiu aš juo kad nebėgtų nors matosi stengiasi daryti viską kas prašoma, lauke nesitampo, nerodo agresijos kitiems šunims, labai juo džiaugiuos, bet net tris dienas nevalgęs bėgtų kur akys neša esu tikra Nesakau grįžtų po kokios valandos bet tik pasilakstęs. O atrodo ir kinkom mes jį ir iškraunam bet tokiam šuniui niekada bėgimo nebus per daug

Va kažką panašaus ir mąsčiau, nes turėjau tokia mintį, kad per daug vietos ir gali daryt reikaliukus kitam narvo gale, nors neramumu ir dėl M narvo jaučiu, nes kiek supratau tai veisėja dės stambias pjuvenu drožles į mažiukų guolį, kadangi sako jie padaro po savim, o pjuvenos viska sugeria ir ne taip sutepa kailiuką, tai truputėli pergyvenu kad išmoks daryti po savim ir bus dzin ir mažas narvas reikalams netrugdys tai. Na bet namie narve bus apie 4 h. vienas, kol dukra grįš iš mokyklos tai gal kaip nors.

Va kalbant apie šitus dalykus, megeja, ką pvz daryt reiktų jeigu dirbu nuo 10 iki 10 ir neturiu galimybės grįžti namo šuniuko pavedžiot, ir taip dvi dienas dirbu dvi laisvos, per laisvas tobulai, bet va darbo... Ką daryt tokiu atveju? Nesugalvoju nieko nes vyras tikrai nevedžios jokio kito naujo šuniuko čia faktas. Jeigu būtų tai tik mano ir pačiai palikta tvarkytis. Galvoju gal vežčiausi į darbą jeigu būtų galimybė ir narve prabūtų bet irgi kažkaip kasdien vežiotis nei šis nei tas ir narve uždaryt tokiam ilgam laikui nei namuose nei kitur kažkaip irgi nekaip. Ką daryt?

Ko jūs dėl tų narvų tiek pergyvenat, net ir patyrę
Nuu ką, mąstyt kelis variantus - arba pasiimti šuniuką jau truputį paaugintą, kokių trijų mėn. ir tada kokį mėnesį du aukoti pietų pertraukas grįžtant tiesiog išvesti. O penkių šešių mėnesių šuniukas dvylika valandų jau tikrai iškenčia, net ir daugiau. Arba, jei yra mašina, vežiotis šuniuką su savimi į darbą ir laiks nuo laiko vis išvesti, tiesiog gamtiniams reikalams. Tik palikti šunį mašinoj, o ne kabinete Vasarą truputį baisiau, kad neperkaistų, tada rinktis tik pavėsį, palikti atidarytus langus, jei reikia, šlapią šaltą rankšluostį kas kartą. O žiemą tai be problemų.

Patyrę tai patyrę, ale atrodo viskas iš naujo gal net baisiau Vėl knygų skaitymas, youtubso žiūrėjimas, pumpinimas naujos ir senos informacijos į galvą Atrodo žinau, žinojau bet yra toks bet ir viskas Mintis mašinoj man patinka, tik vuo vasarą ne kažką nėra ten pavėsio kas reiškia jog reikia šuniuką įsigyt žiemą

Aš tai augindama vieną šunį, jau iškart planuoju, ką darysiu kitaip su kitu. Ir taip su visais šunim buvo Ir žinai, kuo tolyn eini, kuo daugiau sužinai, supranti - ir čia galiu duoti gerą patarimą, kuris tau nekainuos penkiaženklės sumos, kiek kainavo visi seminarai man - esmė ne smulkmenose, esmė bazėje, pagrinduose. Tos visos komandos, sėdėt, gulėt, greta, blablabla, tai tik šalutinis veiksnys. Esmė yra motyvacijoj, nore, vedlio figūros sureikšminime, pasitikėjime, juodai-baltame bendravime (aiškiame bendravime), sukūrimu noru dirbti, noru veikti, ir to kryptingame palaikyme, savo žingsnių planavime, gebėjime matyti į priekį, įrankių sukūrime. Čia skamba kaip filosofinė rašliava, bet ji yra tas pirmųjų mąstymas, kuris afigienai padeda ir kasdieniame gyvenime.
Būna vargsta žmogelis su klausimais: kodėl šuo neateina, kodėl nedaro to ar ano, kodėl nereaguoja į šeimininką, kodėl nebenori ėsti, ir dar krūva visokių pasidarytų problemų. O tuo tarpu pagrindinė mintis norint pasidaryti wow santykius, ne kad šuo šikną ant žemės padėtų po komandos, o sukurti jam norą net išsižiojus laukti tos komandos, sukurti motyvaciją nuolat gaudyti šeimininko žodžius ir norą dirbti.
Pf, o va tada kaip lengva viskas

To ir norėtusi. Kad šuo lauktų, norėtų užsiimti kartu. Šį kartą ir aš žinau ką kitaip darysiu. Yra tokių visokių dalykų kurie buvo pakeisti jau su Toruku, kad ir reakcija į kitą šunį, gal dėl to kad pradžioj buvo agresyviai nusiteikęs, gal dėl to kad pačioj pradžioj pirmą savaitę privengėm kitų, nors reikėjo tų akistatų ir ne vienos kad visgi pasitikrinti ar sutvarkėm tą agresiją ir ar esu jam svarbesnė už kitą šunį. Ir kai eini palaidai taip ant fleksio, priešais eina kitas šuo o tu labai švelniu balseliu pašauki savo padarėlį o jis ne tik kad atsisuka, ne tik kad netempia į kito šuns pusę bet dar ir laimingas atbėga, geras jausmas užplusta Jis tikrai ne paklusnumo pavyzdys, bet po to kai turėjom tokį kitokį haskį ir dabar kai turim va tokį tai mano lūkęsčiai ne tik kad nepasiteisino bet dar ir džiaugsmingai nustebino. Tą akimirką kai nuspręndėm kad namuose atsiras haskis buvau pasirengusi viskam, visų namų sugraužimui ir suniokojimui, mano nervų visiškam ištampymui, narvui namuose ir tai kad šunio niekada nebus galima palikt ne narve, tampymosi lauke, ir mano pačios karts nuo karto isterijų nes šuo varys mane iš proto. Kai parsivežėm galvojau turėsiu visa tai plius agresiją kitiems šunims, bet tada iškart pradėjau su juo dirbti, įdomiausia kad jis gal ir visai nori dirbti, gal jam netgi patinka, ir tada mes eliminavom labai daug dalykų. O su tinkamu fiziniu iškrovimu jis niekada nieko nėra padaręs, nei sausainio nepaims netgi nuo žemės jeigu jam nebus leista, nekalbant apie tai jog nevagia nei nuo stalo nei nuo spintelių, galiu ir dažnai palieku šviežios mėsos, kumpį ir dar vsokių kvepiančių pagundų, o jam nei mintis nekyla kad būtų galima taip padaryti. Nieko negraužia aplamai ne graužikas, net graužiami skanėstai jo ilgai nedomino kol neparodėm koks tai gėris, nieko nekuičia, tik miega ant sofos kol mūsų nėra namie ir atbėga pats pirmas pasitikti kai grįžtam. Žodžiu tikėjausi blogiausio, rengiausi blogiausiam o gavau tikrai geriausią. Galvodama apie kitą šuniuką mintyse irgi pasidarau n visokių baisybių kokios mums gali iškilti bet yra daug niuansų kuriuos darysiu kitaip, net pats šuniuko rinkimasis bus kitoks. Jeigu Toruką ėmėm iš prieglaudos ir iš esmės tas rinkimasis buvo toks jog veislynuose man nieko norimo nebuvo o prieglaudose nors buvo daug bet ne tokie kaip norėjau, tai kai tik įkėlė prieglauda jį iškart supratau kad čia šitas, mano vyrui jo reikėjo sportui, o Toruko geros ilgos kojos, pakankamai ilgas kūnas, geros proporcijos būtent sportui, superinis vien žo, o charakteris manęs negasdino kad ir koks bus, tikėjausi tokio kaip buvo Arga, o pagyvenus tiek metų su pačių velniu jau niekas nebaisu Taigi dabar kai rinksiuosi šuniuką tikiuosi viskas bus kitaip, gal dėl to noriu tiek mintyse tiek aplamai būti visiškai pasiruošusi ir kad šuniukas būtų paskutinė tos puzlės dalis. Noriu viską turėti, noriu sukurti tą ryšį, noriu būti jam centru. Noriu žinoti kaip tai padaryti. Viskas sueina į tą patį, kaip tu sakai, noriu kad jis norėtų su manim dirbti, noriu būti jam įdomi. Dėl ko čia tokias paklodes rašau, galvoju gal ir kitiem pravers mano visos šitos mintys. Į šiuniuką žiūriu labai atsakingai, gal netgi perdaug, tada prieš 6 metus šuns norėjau kokius 4 metus iki to, turėjau galimybę, turėjau pinigų, nuvažiavau ir nusipirkau, buvo "aš noriu ir man dzin" niekas nebuvo įdomu, jaučiausi pasiruošusi. Dabar aš noriu bet kartu nesugebu neatsižvelgti ir į visus kitus. Ir žinau noriu bet gausiu ir pirksiu matyt tik sekantį rudenį kai ir aš ir visi būsim pasiruošę ne tik morališkai bet ir visaip kaip kitaip. O iki tol toliau skaitysiu, toliau mokinsiuos, vat gal ir kokiam seminare sudalyvausiu, visai neblogai būtų, kad pasitikrinti kokie tie pagrindai pas mane sudėti ir ar tikrai teisingai apie viską mastau Žinau kad noriu daug, o gal netgi per daug, bet ką darysi, patirtis taip išmokė kad norėti daug yra gerai

Sveikos


Odinis kampas būtų labai gerai ir ateity reikės pagalvot apie tokį baldą, nes paprasta sofa labai kenčia. Sunkiai plaukai nusivalo, bet gerai, kad ta mūsų sofutė tokia margesnė ir kad Ticija rudo kailiuko, tas jos plaukas nelabai matosi iš tikrųjų namie.


Mes irgi labai retai saviškę maudom, vasarą tai po maudynių nuo to vandens kailis taip blizga, kad šimtą kart geriau už visus šampūnus O šiaip namų sąlygomis aš letenas nuvalau ir viskas. Nors dabar, prieš šventes jau reikės išmaudyt, o tai svečiuose nesmagu su tokia murze sėdėt


bet dėl tapkių tai tikrai. Visi plaukai sukimba. Gal ir gerai.
Aš tai irgi išsiugdžiau kantrybę plaukų atžvilgiu ir susikūriau idealią schemą kaip greit namus išsiurbti. Turiu savo sistemą ir užtrunku 10-15 min. Ir ramu. Tai man tiek skirti laiko negaila, todėl atleidžiu už visus pūkavimus. Bet kiti labai stebisi ir nesupranta, kaip galima taip gyvent.
Bet va pats šuns šukavimas tai mane labai nervina. Dar maniškė pradeda išsikalinėt, nors jau irgi supranta ir viską žino, bet užeina, tai prisėst, tai atsigult, neduoda nuo rūros nušukuot tų kuokštų Tai galiausiai vaikšto visur iššukuota, o ant šikniuko likę gausios vilnos

Šiaip gyvenime pastebėjau kad visi baisiai mėgsta kiškis ir galvoja kaip čia galima taip gyvent O užpakalis tokia jau jaaautri vietelė, kažkada gal porą kartų pastebėjau kad Torukas nesiduoda MB šukuotis, o užpakalio tai išvis, amžinai susipyksta, atrodo abu žino kas viršesnis ir MB tuoj jam parodo jo vietą bet vistiek kiek tik bandė jis šukuot tiek susipyksta amžinai, tai kažkaip įpratau pati jį šukuot ir nagus karpyt

Gruodžio 28 dieną labai labai kviečiu visus - esamus ir buvusius mokinukus, ir niekada tokiais nebuvusius - pabūti drauge, susipažinti ir susidraugauti, apsikeisti šypsenomis ir uodegų mostais. Į Vingio parke esančią šunų vedžiojimo aikštelę atsineškite gerą nuotaiką, šunį, skaniukų rungtims įveikti (teisėja apžavėta šunų grožio, jų tikrai nepastebės ), arbatos sau ir dvikojam draugui, vandens savo ir keturkojo draugui ir po dovanėlę mūsų visų naujiems draugams - šuniukų gelbėjimo organizacijai "Dogspotas".

Organizacijos vadovė man tyliai pakuždėjo, kad jiems reikėtų maisto (sauso: Brit, Brit Care, Josera, Eukanuba, Acana, Hills, Royal Canin ir kokio tik negaila), įvairių patiesalų ar guolių, kurie dažniausiai su globotiniais iškeliauja į naujus namus, nors taip palengvinant pokyčius. Taip pat ausų, akių valiklių, šampūnų, minkštesnių skaniukų, žaisliukų, tablečių nuo kirminų, dirbtinių ašarų, vaistinių preparatų Gentamicin, Aurizon, vitaminų imunitetui, sąnariams stiprinti ir visko, kuom patys lepintumėte savo augintinius (čia jau kuždu aš ).

Labai lauksiu Jūsų visų, o kad baltabarzdžiui seniui būtų lengviau ruošti Jums dovanėles, lauksiu ir patvirtinimo iš atvyksiančių, tai galima padaryti čia arba kontaktais, nurodytais svetainėje.

Iki susitikimo!

P.S. retriveristai, darysiu įžymujį retriverių "rojaus bėgimą", žiūrėsim, kiek atsilaikys va šitą: VIDEO