Įkraunama...
Įkraunama...

Nuostabūs retriveriai

QUOTE(Gorada @ 2014 12 04, 10:36)
vajei gotte kaip užjaučiu... pamenu, kad jau esi rašiusi apie šią problemą... Turbūt per daug pinigėlių prarastumėt pakeitę būstą...

Kadangi aš čia LT, tai jeigu reiktų gyvai pakamantinėti kokius žmones, ketinančius priglausti čia, gali man rašyti: aš esu bjauri dovanotoja.

Būsto keitimas buvo svarstytas. Esmė tame, kad mes visus 3 metus UK negyvenamo vieni, su mano seserim ir jos vaiku gyvenom, jei namas būdavo didesnis, tada dar kažkas kartu su mumis. Visad kontraktuose buvo "no pets", bet neina tie šeimininkai ir netikrina (aišku ne visur taip yra), mums pasisekė. Dabar sesuo gyvena sau, draugė, kuris kartu gyveno - irgi sau. Mes gavom pirmą kartą būstą, kurio nuomą galim "patempti" vieni patys vieni. Įsivaizduokime situaciją, kad nutariame keltis kitur vardan šuns. Visų pirma mums reikia turėti mažų mažiausiai 2000 svarų santaupų - pirma mėnesio naujo būsto nuomai + mėnesio depozitui (mes neturim tokių pinigų). Nuomos situacija panaši kaip ir LT - niekas nenori su šuniu ir su vaikais. Prieš tai pvz kai nuomojomės sakėm, kad gyvens trys suaugę (aš, mano vyras ir mano sesuo), tris vaikus ir šunį nuslėpėm. Negana to, kad apskritai rasti kažką padoresnio už ne miližinišką kainą yra sunku, tai susiradus dar gali nepraeiti patikrinimo - jie žiūri metines tavo pajamas, kurios turi būti apie 30 K. Mūsų tiek nesiekia, vadinasi reikės kažką meluoti, bet kaip? Jie prašo išrašų iš banko ir pan. Net jeigu sakysime mums pavyktų pereiti sėkmingai visus tuos etapus, mes galų gale nebūtume pajėgūs vieni patys mokėti 1000 svarų nuomą, vadinasi mums reiktų ieškotis kažko gyventi kartu, dėti skelbimus, priimti svetimą žmogų į šeimą... o kiek tokių atveju, kad apvagia ir pan.. Be to nuomoninkas bet kada gali išeiti ir tu vėl liksi mokėti beprotišką sumą nuomai vienais pats... Kitas dalykas, o jeigu naujo būsto savininkas norės pats atvažinėti, pamatys šunį ...kas tada? Žodžiu, susiradus kitą būstą problemos tik prasideda...



Paklausinėk, prašau. Bet aš tikrai bet kam to šuns nenoriu įkišti, noriu bendrauti paskui su šeimininkais, matyti jo nuotraukas, žinoti, kaip jis gyvena, jei reiktų kažko šuniui iš UK ateityje, mielai atsiųsčiau, prisidėčiau, nes keletą kartu į metus siunčiu siuntinį į LT. Londone bijau dėti skelbimą, nors čia yra daug žmonių, kurie gerąja prasme pamišę dėl šunų. Bet yra tekę matyti tarkime visai padoriai apsirengusį žmogų, lyg ne koks pijokas ar valkata, bet jo vedamas šuo - kaulų rinkinys.. Kažkaip pagalvoju, kad jeigu užšokčiau ant tokio "fryko" unsure.gif

Dabar dėl dovanojimo. Marsas yra Londone ir laiko turi iki sausio vidurio. Iki to laiko aš dar kovoju dėl jo ir nepasiduosiu dar iki paskutinės minutės. Jei atsirastų žmonės, norintys jį priglausti, be sausio vidurio aš jo į LT tikrai neisųsiu schmoll.gif bet sausio vidusy, apie 15 dieną maždaug sukapsės jau jo laikas pas mano draugę ir jis bus pasiruošęs keliauti. Sakyčiau kokie 95 proc, kad mums nelabai pavyks jau kažką pasiekti, bet tas žmogus kuris nutars, kad gali priimti mano šunį, turi turėti omenyje, kad išlieka mažas procentas, jog aš jo taip ir neatiduosiu.

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gotte: 04 gruodžio 2014 - 11:56
gotte, nuuoširdžiai linkiu tų 5 procentų...
Atsakyti
QUOTE(Kokere @ 2014 12 04, 12:21)
gotte, nuuoširdžiai linkiu tų 5 procentų...

aš irgi... bet jau stengiuosi nesuteikti sau kažkokių didelių vilčių, tiesiog dėti visas pastangas, kurias dar įmanoma padėti. Mąstyt šioje situacijoje jau tenka šaltu protu ir mažiau remtis emicijomis. Kadangi jau tiek laiko praėjo nuo mūsų kovos už šunį, labai daug viduje išgyventa. Kiekvieną laišką, bet kokį veiksmą vertinau kaip stiprų žingsnį, kuris va va jau tuoj viską pakeis į gerą ir gavus neigiamą atsakymą užpuldavo milžiniška depresija, ašaros ir visa kita. Po to aš negalėdavau atsigauti po savaitę ir ilgiau. Sunku net dirbti darosi ir apskritai gyventi normaliai. O dar kai vaikai užklausdavo, kodėl nėra Marso, kodėl negalim jo pasiimti, tai išvis stogas čiuoždavo žiauriai... verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(gotte @ 2014 12 04, 13:48)
Dabar dėl dovanojimo. Marsas yra Londone ir laiko turi iki sausio vidurio. Iki to laiko aš dar kovoju dėl jo ir nepasiduosiu dar iki paskutinės minutės. Jei atsirastų žmonės, norintys jį priglausti, be sausio vidurio aš jo į LT tikrai neisųsiu schmoll.gif bet sausio vidusy, apie 15 dieną maždaug sukapsės jau jo laikas pas mano draugę ir jis bus pasiruošęs keliauti. Sakyčiau kokie 95 proc, kad mums nelabai pavyks jau kažką pasiekti, bet tas žmogus kuris nutars, kad gali priimti mano šunį, turi turėti omenyje, kad išlieka mažas procentas, jog aš jo taip ir neatiduosiu.

vis neišeinat jūs man iš galvos... aš manau reikia nusistatyti datą, nuo kurios pradėti šuniui ieškoti namų. Suprantu jūsų liūdesį ir viltį dar kažką pakeisti, bet pagalvokim ir apie kitą pusę: su šeima renkamės šunelį, su vaikais nusprendžiam, kad šitas tikrai atitinka mūsų svajonę, bet turi laukti mėnesį ir gali būti, kad vistiek negausi...
Atsakyti
QUOTE(Gorada @ 2014 12 08, 16:20)
vis neišeinat jūs man iš galvos... aš manau reikia nusistatyti datą, nuo kurios pradėti šuniui ieškoti namų. Suprantu jūsų liūdesį ir viltį dar kažką pakeisti, bet pagalvokim ir apie kitą pusę: su šeima renkamės šunelį, su vaikais nusprendžiam, kad šitas tikrai atitinka mūsų svajonę, bet turi laukti mėnesį ir gali būti, kad vistiek negausi...

Bet man nėra kitos išeities tiesiog... unsure.gif žinau, tas mėnuo atrodo kažkam labai ilgas laikas, o man mėnuo atrodo tiesiog skrieja ir norisi, kad jis nebūtų toks trumpas verysad.gif
Sakykim, kad sausio 15 dieną jis gali iškeliauti iš UK, iki to laiko susidėlios tos paskutinės viltys, dar reikia rasti vežėjus, susitarti. Vežėjams reikės sumokėti apie 100 svarų, todėl mūsų šeimai bet kuriuo atveju turės laukti algos dienos, kas yra sausio 11. Dėl to ir sutarta buvo su mano drauge, kad palaikys jį iki sausio vidurio. Iki to laiko ir pinigų pervežimui būtų ir išsispręstų galutinai visa skundų situacija.

Jeigu aš pasakysiu, kad namų jam ieškau nuo sausio 10 dienos, tai realiai bus sunku kažką rasti per 5 dienas.

Pagal mano apskaičiavimus ryt arba poryt turėtų ateiti atsakymas dėl to antro skundo ir aš iškart parašysiu į forumą, koks tas atsakymas ir kokie tolesni veiksmai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gotte: 08 gruodžio 2014 - 18:56
gotte, niekas nevyksta be reikalo

O aš su linksmesnėm naujienom - ateinu pasidžiaugti retriveriukais. Be kitų, turiu dabar porą "Aukso smėlis" auksiukų - pasaka dirbti, ir šeimininkai labai stropūs.
Labai noriu juos visaip kaip pagirti, va: Džimio dresūra.
Yra dar Džimio sesutė Bela, tai ana kaip tikra mergaitė, total pirmūne su uodega nori būt bigsmile.gif

Jei rimtai, tai džiaugiuosi neatsidžiaugiu

user posted image

user posted image
Atsakyti
Aš irgi labai linkiu, kad kaip įmanoma geriau išsispręstų situacija dėl Marso 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(gotte @ 2014 12 08, 19:55)
Bet man nėra kitos išeities tiesiog... unsure.gif


Oj žinau mergyt, bet tas jausmas kai nebeturėsi savo šuns tai bus baisus, ruoškis jam, nes nes niekas nebus ramu net kai atiduosi net jei žmonės bus patikimi. Čia kaip vaikas, visad neramu kai jo nėra šalia nors ir žinai kad viskas gerai. Suprantu kartais gyvenime susiklosto viskas taip blogai, bet pirmu taikymu kreipkis į Marso veisėją, juk žmogus turi tikrai labai daug kontaktų galbūt kasnors pavyks. Aš per savo kontaktus jau prasinešiau dėja dėja...


QUOTE(megeja @ 2014 12 09, 02:03)
gotte, niekas nevyksta be reikalo

Jei rimtai, tai džiaugiuosi neatsidžiaugiu



Iš tiesų visuomet norisi taip galvot, niekad niekas nevyksta be reikalo, bet kad be proto skaudina tai ne tas žodis. Liko mėnuo laiko ir bus metai kaip nėra Milkos, paskutiniu metu labai dažnai verkiu, vėl depresija užpuolė, nepadeda nieks visai, matyt taip jau turi būt. Vakar net pradėjau galvot apie dar vieną šuniuką, iš tiesų jau seniai noriu, bet sakiau nee jokių kol nesusitvarkysim gyvenimo, kol nepersikraustysim kažkada į didesnį plotą, bet jiem gi nieko tokio nereikia. Šuniui reikia mylinčio žmogaus o ne didesnio buto, tai vuo ir nežinau kaip čia bus doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Eiryn: 11 gruodžio 2014 - 10:41
QUOTE(gotte @ 2014 12 03, 23:59)
Labas,



Sveika Gotte, kaip tik iekom labradoro suniuko smile.gif bet paskaicius Jusu zinute taip suspaude sirdi. Siandien pasikalbesiu su draugu ir Jums duosiu zinia. Mes gyvename Olandijoje, tai manau per sventes galetume atlekti smile.gif
Atsakyti
Gal kas pametėt šuniuką? Pilaitėje, Kriaučiūnų gatvėje rastas juodos spalvos labradoro retriveris. Neasiradus šeimininkams bus dovanojamas?
Atsakyti
Sveikos pagaliau po naujųjų metų ir mes parsivešim savo naująja draugę smile.gif , tai dairausi kokio guolio mums reikėtų, gal galit mus apšviesti į kokį dydi mums dairytis? smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Dodže @ 2014 12 16, 13:58)
Sveikos pagaliau po naujųjų metų ir mes parsivešim savo naująja draugę  smile.gif , tai dairausi kokio guolio mums reikėtų, gal galit mus apšviesti į kokį dydi mums dairytis? smile.gif


Didelį ir labai didelį biggrin.gif Tik va klausimas ar nebus sukramtytas iki kol užaugs biggrin.gif Bet kiekvienas šuo skirtingas negali žinot. Galit pirkt ne tokį didelį ir paskuj keisti kai išaugs arba iškart pirkti didelį kad nebereiktų keisti. Man atrodo visi pirkdavo L dydžio guolius. Visada žiūrėkite kad arba būtų gerai skalbiamas arba lengvai valomas. Dabar mačiau būna ir su visokiom nano dangom prie kurių nelimpa purvas. Pasiieškokite patogaus ir jums ir augintiniui. O spalvą žiūrėkite pagal augintinio spalvą nes kai pradės šertis nesimatys taip stipriai mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Eiryn: 16 gruodžio 2014 - 13:20