Nuostabūs retriveriai

Sveikutės,
gal galėtumėt parašyti nuomonę apie Flexi automatinius pavadėlius? kaina nemaža, bijau pirkti.. Turėjom Ferplast virvelinį 50kg, pagedo po 2mėn. fiksavimas, tada pirkom juostelinį, atlaikė apie 3 mėn., šiandien tiek dūko su sūnum sniegą pamačiusi, kad nurovė.. paprasto nelabai noriu, nes nėra galimybių paleist palakstyt (pamato žmones ir lapatai džiaugtis ne visi supranta kai "pareina" 28kg masės išsivėpus kaip durnelė.. ). Juostelinis labai patiko, kad yra fiksavimas nuo ilgiausio parbėgant šuniui trumpėja ir blokuojasi ilgis, patogu labai. Net nežinau.. kaina nemaža, o pirkinėt kas kelis mėn. irgi kažkaip be ryšio.. gal Flexi patvaresnis?

Mano nuomone, Flexi neuzmusami.

bandysim, Kikoj radom toki tik aišku kaina žymiai mažesnė buvo, nes paskutinis kaip supratau. Tikiuosi ilgiau laikys, nes ir pardavėja sakė tą patį - neužmušamas
Vakar į sodelį paleidom, tai po pusvalandžio gryžo tokio stovio, kad teko į dušą tyst

Mes turim Flexi jau beveik du metai, net nepanašu, kad jis ruoštųsi sugest, sutrūkt ar dar kas... prie jūros smėlio prisivelia kasmet, visas aptrankytas apdaužytas - bet laiko tvirtai. jei keisim tai tik dėl to, kad jau tiesiog yra purvinas ir apdaužytas

Ar tik ne Megos kikoj pirkot?

taip.. o Jūs turbūt ta, kuri rekomendavo?.. gal iš šono ir keisti pirkėjai atrodėm pas mus visada ne taip kaip pas visus, šunys pasiutę, vaikai irgi, nieko papigiai negaliu pirkt, nes neatlaiko

Taip ta pati maža mergaitė kuri iš šono priėjo prie jūsų kai su kita pardavėja kalbėjot ir sakė kad fleksai neužmušami o mano fleksui jau 6 metai ir vis dar puikus Kadaise jį tampė auksiukė, o dabar vedžiojamas haskis, tai tikrai bene toks dalykas kurį galiu rekomenduot užsimerkus Tik pagalvojau kad tokio didelio giant jums tikrai nereikia

Pas mane M dydžio, kai tais laikais pirkau M dydis buvo iki 30kg, dabar mačiau pamažinti, M iki 20 ir M iki 25, o pas jus visai didžiulis patį arklį vedžiot galėtumėt

Labai gražus jūsų šuo

gal užaugs dar.. nors gal ir nelabai, vis tik 8mėn., negaliu komentuot apie augimą, nes pirmasis tokių gabaritų šuo jau ir taip tie eksperimentai kainuoja su ja (guolį MB pirko, pinigai nemaži tai dabar tik pasiūlyt pačiam miegot jame galiu, nes Mėtai giliai dzin, nebent patampyt po namus, geriausias guolis - sėdmaišis ), bijojau mažesnį pirkt kai senąjį nutraukė, kuris 50kg šuniui skirtas. Kaip sakoma - apsidraudėm
O šiaip neišmanau kaip išmokyti, kad einant pasivaikščioti gamtinius reikalus galima daryt ne vien tik savam sodelyje ir skanėstais bandėm prikalbint, ir kartojam, kad galima, akim užpiltom lekia namo į savo sodelį ir taškas, gaunasi "ate pievele, nebereiks žolės pjaut"

Šiaip aplamai labai siūlyčiau nueiti pasidresuoti, bent truputį kad suprasti esmę kas ir kaip. Nes be dresūros vistiek labai smagu nebus. Kaip ten sako kiek įdėsi į šunį tiek ir turėsi. Nors 8 menesiai pati smagi paauglystė O dėl reikaliukų man atrodo čia yra guolio sindromas, na atseit vilkai gamtoje kai susilaukia vilkiukų pastarieji daro tik guolyje tik tame išraustame guolyje o toliau jo nedaro kad neprišaukti kitų žvėrių kurie išpajutų šeimą, na ar kažkas tokio, inkstinktas tiesiog, reikia permokint. Maniškis kai nuvažiuojam į sodą ar pas mano tėvus tai niekad nedaro prie namų, gali kentėt iki išprotėjimo, o tik išėjęs už vartų tuoj tupia daryt, ten mūsų kiemas kaip namai, šiūkštu tūpti negalima. Dar išmoksit tik kantrybės turėkit

Labas,

Jei kas pamena, esu rašiusi čia apie savo situaciją dėl mūsų labrio Marso, kad naujuose namuose neleidžia mums jo laikyti (mes gyvenam UK). Tai vat po 5 mėnesių bandymo išsikovoti teisę tenka galvoti apie naujus namus šuniui . Išbandyta jau praktiškai viskas, ašarų daugybė pralieta, skundų prirašyta, kitų kelių ieškota, spręsta ir t.t. Žodžiu tikrai situacija nėra ta, kad va nebereikia šuns - numesiu, atiduosiu ir rami galva. Ne... Šitą savo žinutę čia rašyti sėdau prieš tai jau gal 5 kartus, nekilo ranka niekaip..

Šuo šiuo metu gyvena su mano drauge, bet ji turi mažą leliuką (kuris pradėjo ropoti) ir mažą būstą, o plaukų namie nemažai, tad kad ir kiek betempiau laiką, mane jau spaudžia ieškoti jam kitų namų. Mes su drauge buvom sutarę, kad kol dėl šuns kovosim, ji jį prižiūrės. Pas save pasiimti negalim, išmes mūsų visą šeimą iš buto. Žodžiu, sutariau aš su drauge, kad dar palaikys jį iki sausio vidurio. Iki to laiko noriu rasti jam naujus namus, na būtų nereali svajonė, jei patektų gyventi su kitu retriveriu, pas aktyvų žmogų, kuris žino retriverio būdą, kuris skiria laiko pasivaikščiojimams, mėgsta gamtą.. aišku, kai Lietuvoje tiek beglobių gyvūnų ir įstaigos užkištos ne tik beveisliukais bet ir veisliniais šunim, turbūt mano noras skamba kažkaip nelabai realiai. ir vis tik tas šuo yra man be galo svarbus ir nesinori jo iškišti bele kam.

Šiek tiek apie dabartinę situaciją. Čia UK labai daug laiko išeina visokiems laiškams, nėra taip kad nueini į atsakingą įstaigą ir klausimus sprendi tiesiai su darbuotoju. Taigi pradžioje mes siuntėm laiškus tiems darbuotojams, kurie turėtų spręsti mūsų problemą. Galų gale sulaukę n-tojo "ne, jūs negalite laikyti šuns", surinkome kaimynų parašus, kad jie neprieštarauja jog mes laikytume šunį, dalis palaikė mus, o dalis - ne. Tada parašėme oficialių skundą ir drauge su tais parašais jį išsiuntėme. Jį nagrinėjo mums apie mėnesį, atėjo atsakymas - ne. dabar yra išsiųstas antras skundas (nes jei esi nepatenkintas jų atsakymu, gali siųsti antro lygio skundą). Manau apie gruodžio vidurį turėtume sulaukti atsakymo ir jis kaip galvoju bus eilinis - ne. Tada dar yra galimybė kreiptis į trečią lygį, jau nepriklausomą kažkokį ekspertą, kuris vėl nagrinės viską. Taigi tikiuosi iki sausio vidurio praeiti likusius etapus. Bet kadangi iki šiol visos pastangos buvo bevaisės ir mane spaudžia laikas, pradedu Marsui ieškoti naujų namų jau dabar...tuo pačiu vis dar tikėdama Kalėdiniu stebuklu, kad gal...gal kažkam ...kažkam vis tik parūps mūsų situacija.

Marsas yra grynaveislis juodas labradoro retriveris, kažkada "šefuotas" Živilės, todėl dokumentinis jo vardas Bravo Laukinė Vilkauogė. Marsui lapkričio mėnesį suėjo 5 metai. Kastruotas, taigi daugintojai gali nesivarginti. Marsas sveikas, judrus šuo, visus 5 metus buvo šertas RAW, augintas namuose. Visiškas gerietis, nerealiai paklusnus, nuo pat parsivežimo namo, kai buvo dar nedidukas, nėra nei balutės nei rimtesnių reikalų namie pridaręs. Nėra sugraužęs nieko, paliktas vienas neloja, nenaikina namų, mums niekad nereikėjo narvo jam. Pasivaikščioti praktiškai visad vedamas be pavadžio (turiu omenyje nuėjimą iki vaikščiojimo vietos). Kol gyvenome Vilniuje, aš su juo išėjau socializacijos testą "Šuo mieste", kurį jis išlaikė puikiai. Žino nemažai komandų, be visų gerai žinomų, kaip sėdėt, gulėt, šalia, "į vietą" ir tokias kaip -aplink (eina ratu apie šeimininką), arba "ieškok" - davus pauostyti daiktą ir po to jį paslėpus kažkur namuose gan greit suranda. Aišku, už komandų vykdymą įpratęs gauti pagyrimų, skaniuką arba kamuoliuką. Kaip ir visi labriai - dieviną vandenį, pamišęs dėl kamuoliukų, pagaliukų ir visų kitų žaislų. Marsas yra nedominuojantis patinas, linkęs visad nusileisti viršesniam sutiktam šuniui. Vienintelė savybė, kuri galbūt nėra labai gera - tai jo nepatiklumas. Tarkime gali trauktis nuo sutikto svetimo žmogaus, prigulti prie žemės. O kartais elgiasi labai draugiškai...nežinau nuo ko tai priklauso. Jei pvz vienu metu pripuola kokie 4 svetimi vaikai (ne tie, kurie gyvena tuose pačiuose namuose) ir aktyviai lenda prie jo, jis gali jaustis nejaukiai. Bet niekad nėra kam nors įkandęs ar parodęs kažkokios agresijos. Jei rikteli , susigūžia iškart, nors mes jo niekad neauklėjome mušdami, niekad jo neskriaudėm ir nežinau, kodėl einant metams ta jo savybė nedingo. Atrodo ir auklėjime kažkokių klaidų nedarėm.. toks jausmas, kad jis šuo su jautrai širdim ir tiek. Tikrai netiks gyventi voljere ir namų apsaugai.

Gal atsiras kažkas, kas svajoja apie nerealiai mielą šunį didele širdim... gal žinote, kas ieško labradoro, bet neturi lėšų tikro įsigyti. Marsas būtų pats geriausias draugas. Gal kažkas svajoja apie antrą labriuką namuose..

Jei kažkas iš forumo nori manęs kažko paklausti dėl mūsų situacijos, dėl šuns, arba dėl bet ko kito, rašykit atsakysiu.
Papildyta:










Nuotraukose atrodo stambesnis, gyvenime iš tiesų gana nedidukas, labiau yra labrio patelės ūgio ir sudėjimo.

vajei gotte kaip užjaučiu... pamenu, kad jau esi rašiusi apie šią problemą... Turbūt per daug pinigėlių prarastumėt pakeitę būstą...

Kadangi aš čia LT, tai jeigu reiktų gyvai pakamantinėti kokius žmones, ketinančius priglausti čia, gali man rašyti: aš esu bjauri dovanotoja.

skaitau visada, bet kažkai nerašau, bet perskaičiau apie Marsą ir linkiu surast naujus namus... Ir mylinčius šeimininkus