Nuostabūs retriveriai

Vienas pats sau paleistas lauke šuo, ir nuosavo namo kieme , koks jis puikus bebūtų-blogai. Na bent jau jei ruošiatės dresuoti, tai peilis dresūrai. Kol šuo jaunas, visi įgūdžiai ir visas gėris jo gyvenime turi būti tik iš šeimininko, o pats sau vienas lauke šuo-yra pats su savimi bebimbinėjantis ir visokių niekų prisigalvojantis šuo, jam nieko gero iš to. Jei šeimininkas šalia-viskas, ok. Vienų, be savęs, šunų kieme nepalieku net 5 min.

Aciu uz sia svarbia informacija, zinosim.

Na iš mano paminėtų buvo ir didelis šuo Gerai, smagu kad apsisprendimas dėl veislės yra pakankamai stiprus. Dėl triušio nieko negaliu pasakyti, bet dresūra yra dresūra, triušis turbūt iš esmės kaip ir katinas, taip kad dresūra neleis nieko padaryti nei katinui nei triušiukui. Aš asmeniškai už kalytes, patinas fainas, patinas didesnis, stambesnis, kartais netgi gražesnis, bet vedžiojimas patino ir kalės man skiriasi kaip diena ir naktis, kai patinas uosto kiekvieną atsikišusią žolelę ir stengiasi apsiusioti kiekvieną kampą, tai kalytė žaidžia ir tiek nemyžioja . Maistas mėnesiui turbūt iki 100lt, man bent jau taip gaunasi, su tikrai geru ėdalu.

Išsiauklėsit ir paaugusį. Jei tik įmanoma, imkit paaugintą šunį. Mažiukais nuvažiuokit į veislynus pasidžiaugt. Paaugintas šuo yra nerealus gėris, ypač, jei su protu augintas. Nebemyžčioja visur, jau ir proto turi, o jei metinukas - tai vis tiek dar nesusitupėjęs vaikas šidy ir smegeninėj
Ir prisiriš be problemų, negyvenkit mitais.
Su jaunu šuniuku turėsit gėrį valyti balas visur, kentėti dantis aštrius, dūkulio periodus, ėdimą visokio š visur, bet kur ir bet ką. Nes kad ir kaip gražiai Eiryn aprašė saviškę, tokio charakterio retriveriai - labiau išimtis. Retriveriai - šunys, geriantys gyvenimą, kuriems visko reikia čia ir dabar, o dar kai ir turbina šiknoj sukasi
Auksiukai pagal veisimo kryptis ir vėjus truputį ramesni nei labradorai, bet ir tai, nepasakyčiau, kad ramūs O jau labrikai - tai velnių priėdę šmikiai. Ne taip ir seniai, labrikai labai aktyviai buvo ir tarnybose naudojami, dėl puikios ištvermės, nuolatinio noro dirbti ir kažką veikti, gero grobios instinkto ir kitų fainų savybių.
Taip kad su labriku tikrai reikės dirbti.
Jeigu tinka ir patinka - pirmyn

Lauke - ne ne, čia labai gerai panos jau papasakojo, narvas yra gėris iš didžiosios raidės, o masitas mėnesiui kainuoja nuo 100 iki 200 lt arba ir dar brangiau, žiūrint, kiek galit skirti.

Aciu dar ir dar karta uz patarimus. Laaaaabai susimasteme su vyru:-) nesinori vel grizti i veisles paieskas, tiek mum patiko butent retriveriai ( net nebutinai labradoro, auksinukai irgi nuostabus), bet kad labai jau baisiai atrodo ta ju vaikyste is pasakojimu tikrai sutikciau isigyti paaugusi suniuka, bet kur garantija kad buvo auklejamas teisingai?skaiciau, kad buten dresura pirmaisiais menesiais daro pagrinda visam gyvenimui. O buna veislynuose jau metinuku ir vyresniu suniuku? Tikrai dabar galvos skausma turim. Planavom pirkti pavasari, tai turim pusmeti apsispresti. Butinai skaitysiu tema ir jei dar kas turi kokiu pastebejimu ar patarimu labai prasau skirti minute ir issakyti viska aciu

Olytee
Sveiki.Turiu du labradorus,kale 1.5 metu,ir patina 3 metu. Kalyte auginome nuo tryju menesiu.O patinuka priglaudeme 2 metu,nes zmones kurie ji laike ,sake pavargo.Zmones gyveno soduose, patinas buvo voljere, neissilakstydavo,tai kai paleisdavo viska niokodavo,gelynus ir griaudavo mazus ju vaikus (5 ir 7metu).
Patinas gyvena jau metus kartu su musiske.Kadangi gyvenam sodyboje (su daug erdves) sunys gyvena voljere.Nemanau,kad jiems ten negerai, parodose visi gyrdavo musiskes kaili,nes jis visai kitoks nei gyvenanciu butuose,ta prasme uzdarose patalpose.Aisku pasilakstymams skiriame tikrai daug laiko, nepakanka 3 kartu isleist 10 minuciu.Visa ta laika bunu salia,ir uzsiimu su jais.Poto jie eina i voljera,ir pagrinde jame miega, gaunasi beveik tas pats kaip ir bute narve paliekat,tik kad cia vietos daugiau (20 kvadratu).Ziema saltis jiems irgi nebaisus,nes lauke miegodavo .MB netgi tekdavo prie -25 uzdaryti grotomis buda,kad nebemiegotu lauke Aisku per serimasi,visas voljeras seriuose:) name ju nesinoretu...Bunant bute labras uzima maziau vietos ,nei mazas suniukas:) Nes turiu dar ir jorka, kuris visur sekioja ,be mamos niekur:)) o tie atsigula ir ramus snaudzia kur po stalu.Bent jau mano patirtis su sunim tokia.Tiesa,del vaiku, turiu dukra,bet ji pakankamai didele buvo kai isigijome suniuka (beveik 9 metu) tai jokiu problemu nemaciau.Draugai atvaziuojantys su leliukais ( metinukais) nebebijodavo sunu,nes jie ateina,palaizo,susipazysta ir nueina.Bet cia gal todel kad sunys dviese auga,gal pavieniui kitaip augtu,reikalautu daugiau demesio....
Dar del patino,kuri pasieme suaugusi,ir zinot buvo laukinis visiskai, neklausydavo visai...vienu zo,padauza:) Vis lyginome kaip musiske isaukleta,ir koks sitas stuobrys:)))) Ir kagi po metu suo paklusnus ir geras.,klauso,supranta.Norint viskas imanoma )) Sekmes Jums

žinok su šituo nesutikčiau, aš prieš kelis metus, kai dar sausu šėriau ilgai rinkau maistą, nes pasirodo alergikas. Tai akanos netiko, britas sausino kaili, nuo orijen viduriavo, apsistojom ties Arden grange, bet maišas 12 kilu palei 160 kainavo, o sueidavo per mėnesį praktiškai.

Man haskiui didelio maišo užtenka dviems mėnesiams... Irgi tokio kuris 180 kainuoja. Milkai su Arga irgi didelio maišo užtekdavo ilgiau negu mėnesį, tai nežinau kodėl pvz taviškis tiek daug valgo

RAW - ir maistas superinis, ir kainuoja 50lt mėnesiui

Puikus, bet reikia ir išmanyti ką pirkti, kiek duoti o ir trunka viską susitvarkyti, plius šaldiklį reikia turėti

Kad tiek kainuotų, dar ir pačiam padirbėti reikia. Mums du šunys su raw mėnesiui po gerokai daugiau atsieina, nes turiu alergiją trintis po turgus. Taip pat iš raciono išėmiau skrandžius - gal kai ne bute gyvensim, tiks, o dabar - nu per daug smirda...

Eiryn, aš čia senai nebuvus - tu nebeturi Milkos?

Na ir dar klausimą turiu: ar esate buvę Druskininkuose su šunimis? Kur apsistojote? Man reikia rasti po poros savaičių vieną nakvynę visai savo chebrai. Parašykit, kas patyrėte kokius gerus variantus

O kad nepamirštumėte mūsų - mano mažiukė su seniuku

Papildyta:

Nu dar čia noriu trigrašį įkišti kaip mama ir kaip šunis turinti. Labai iš tiesų viskas priklausys ne nuo veislės, o kokio temperamento šunį paimsite. O tai būtent ant vyresnio šuns matysis. Ramaus temperamento šuo greičiausiai bus atsargesnis, jautriau į vaikus reaguos. Judresnis, su stipresniu grobio instinktu šuo gali bebėgdamas paskui kamuoliuką nunešti vaiką ir nepajausti. Tuo tarpu vaikui gali baigtis nekaip. Mano situacijoje - kai mažiukei nebuvo metų, paėmėme suaugusį aktyvų retriverį. Tad nuo jo kliūdavo mažei ir su uodega (per veidą pvz., nes ūgis panašus) ir dičkei (yra nunešęs ir nubloškęs ant nugaros taip, kad aš pamačius pati vos neišgriuvau). Tai būdinga ir labriams. Dėl ko juos paaugintus šeimos neretai arba nugrūda į voljerą ir pamiršta arba atiduoda kitiems. Nesenai sesuo iš prieglaudos paėmė labriuką (beveik, nes be dokų) - labai energingas šuo, bet susitvarko. Ir gerai, kad matė jau, ką ima, nebeliko siurprizų. Įdėjo nemažai darbo, bet šuo, kiek žinau, nelbogai klauso.

Vaje, tikrai seniai nebuvus čia... Milkutė pirma iškeliavo į amžinus medžioklės plotus, vėžiukas pagavo mano mergytę, pagavo ir atėmė iš manęs... O Argutės po dviejų mėnesių nuo Milkos išėjimo netekom, ji praradusi gyvenimo draugę irgi nustojo kovoti su ją visą laiką spaudžiusia epilepsija... Jau praėjo pusė, net daugiau nei pusė metų nuo šitų baisių įvykių. Kurį laiką net galvoti apie kitus negalėjome, praėjus laikui ir šiek tiek apsigydžius žaizdas pasiėmėm haskį iš prieglaudos. Gyvenam kažkaip toliau...