Jausmai dingo per diena?

Sveikos merginos,
nepykit uz lietuvisku raidziu nebuvima..
rasau su asaromis akyse, ir siaip tos asaros jau beveik 2 menesius nuo manes nesitraukia..nezinau net kur kreiptis, draugem ir draugams atsibodo, net geda guostis. atsiduriau kvailes vietoj. gal ir istorija kvaila. pradesiu nuo to, kad 2011 metu vasara susipazinau su vaikinu. metukais uz mane vyresnis, krito i aki. nors tuo metu turejau kaip ir simpatija, taciau va tas buvo kazkoks kitoks. istrigo, ir viskas. mokemes ten pat (man tuomet buvo 20). visuomet palydedavau ji zvilgsniu. lapkricio menesi, sedejau miesto parke su savo bendraklasiu, ir jis paklause ar nieko pries, jei ateitu jo draugas trumpam. as aisku sutikau. ir atejo tas simpatukas. labai nesnekejo, bet man tada visai galva susisuko. viena diena jis man parase per facebooka, ir pradejom bendrauti. daug daug. pavasari pradejome draugauti. pirma karta gyvenime pajauciau tokius jausmus kazkam. pasikeiciau radikaliai. jis irgi. pries tai, abu budavom "paleistuviai", neuzsiiminedavome ilgomis ir rimtomis draugystemis. nors pradzioje pirma menesi jis bendravo su kita panele labai jau intymiai, viska jam atleidau. nes pameciau galva. nors iki tol budavau skaistuole, apie anus galus net pagalvoti nedrisdavau, praejus vos 2 menesiams as jam atsidaviau. taigi jis tapo mano pirmuoju, ne tik meiileje bet ir lovoje. jis elgesi blogai, skaudindavo mane, visiskai nevertindavo, mesdavo, atsiprasydavo, priimdavau atgal, vel mesdavo... laikas bego, atleisdavau jam viska, pakelta balsa, pazeminimus, pasityciojimus, mela.. bet kai viskas budavo gerai, tai budavo pasakiska. visiskai jauciausi salia jo sava, visus trukumus jo pamilau.. tokia vaikiska draugyste buvo, tie tampymai uz zanduku, nosies krapstymai, net gi bezdejimo varzybos (kad ir kaip baisia gali is sono atrodyti). turejau problemu su veidu, stipri, labai stipri akne. jis pamates mane be makiazo neissigando, suprato, laikui begant net neleisdavo dazytis daug, arba visai nebe, nes sake nera tobulesnio vaizdo kai visa susisiausus , mazom akytem ziuriu i ji... taip prabego pirmieji metai. jie buvo sunkus. bet jis pradejo taikytis prie manes, as prie jo. abu apsislifavom. sukuriau jame pagarbos jausma ir ismokiau vertinti tai ka turi. pykciu vis mazejo. kadangi mes begalo pavydus abu esam, tai susipykdavom nebent, kad jis kazkokia panele ilgiau nuziurejo ar as ta pati padariau su vaikinu. labai ji branginau, jis mane. pirma karta labai keistas dalykas ivyko siu metu ziema. tiesiog, visiskai be priezasties jis pasake, kad atrodo jog manes nebemyli. pamenu, jog verkiau, rekiau, maldavau, o jis tik paprase iseiti. praejus kelioms dienoms paskambinau jam. susitikome. snekejome ir pasistengeme bandyti viska sugrazinti. laikui begant viskas kaip ir susitvarke.. tada atejo pavasaris, atsventeme savo mazas sukaktuves.. ir staiga bum. susipykom. labai. tris savaites visiskai atsiribojom. nezinojau ka daryti, taip skaudejo, taip jo truko, tiek asaru... pradejau bendrauti su kitu. pamates mus gatveje, jis pradejo begti. rekdamas, staugdamas. skambino, grasino kad nuzudys mane. po to kad pats nusizudys, siaip netaip parvedziau ji namo. kita ryta susitike snekejome. kadangi tam "naujajam" visiskai nieko nejauciau, iskarto gryzau pas mylimaji... visa ta laika jauciausi lyg pasakoje, jis pajautes ka reiskia mane prarasti, begalo stengesi. jokiu pykciu, nieko, daug buciniu, graziu zodziu, daug laimes, meiles... ir stai, pries du menesius puft ir vel tas pats. sako: atsikeliau viena diena ir viskas. dingo. ir visa si laika, mes taip tampomes, skiriames, taikomes, skiriames, taikomes, jis duoda man vilciu, bet po keliu dienu vel numeta... ir dabar, sako, jog nemyli manes, bet ir negali paleisti, negali nerasyti, neskambinti...nesuprantu jo.. is pradziu isvadina visaip, iskolioja, stengiasi iskaudinti, o po valandos vel raso, kokia as nuostabi ir puiki... ka daryti? kas cia nutiko? KAIP VISKA SUTVARKYTI ar nebeverta? Noriu ateities su juo... seimos, vaiku.. paprasto mazo butuko, tik svarbu, kad musu abieju jis butu.
niekaip nesugalvoju kodel.. kodel visa tai gali imti ir viena diena dingti? kitos paneles nera, zinau 100%. ir istikimas man buvo apart tos kvailos pradzios... bandau galvoti, gal nuo per dazno sexo taip? nes maximali pauze, per tuos kelis metus buvo 10 dienu.. ar gali buti kad del to? patarkit, nezinau ka daryt. taip skauda, valgyti nieko nevalgau, kilogramu nezinau kiek nukrito, jegu nebera.. laikausi isikibusi vilties. bet bijau, kad ir ta blesta...
patarkite merginos.. mesti ji is visur? ignoruoti? ar kaip tik bendrauti ar palaikyti rysi?

man atrodo, kad jis neikada taves nemylejo, negerbe ir nevertino. Ir neverta nieko "tvarkyt". Dziaukis, kad dabar jis isejo, o ne po 10 metu palikes viena su keliais vaikais.
Issiverk kiek sirdis geidzia ir gyvenk toliau. Be jo. Ir gyvenimas tikrai vel nusvis visom spalvom. Tikrai sutiksi toki, kuris tave myles ir gerbs. O sitas tikrai nevertas gadintis gyvenima. Mesk ji is sirdies ir galvos.

Nepatiks Jums mano pasiūlymas - meskit ir meskit kuo greičiau. Čia, mano manymu, Jums žalingi santykiai - gadinatės nervus, savigarba, orumas ir pan. sumažėję, švaistote laikus. Apart gražaus intro čia nėra nieko teigiamo. Nebent Jūs esate mazochistė iš prigimties, tada toks emocinis "užpisinėtojas" yra pats tas, suteikiantis gyvenimui dramatiškumo, spalvų ar kokio ten dar velnio. Bet... jei norit tvarkingo, ramaus, oraus gyvenimo, tai su šiuo vyru to nebus. Jam, matyt, smagu lesti Jūsų psichiką.
Papildyta:
Aplamai, man labai keista, kai jaunos, žavios, puikios merginos įsikabina į belenkokį š... ir tempiasi jį per gyvenimą, lyg tas būtų paskutinis gyvas vyras Visatoje.

Bet jei jis niekada manes ir nemylejo, kodel bande nusizudyt, kodel tiek laiko prabuvo, juk niekas jo nelaike, bet kada galejo iseiti... net ir pradzioje..
o dabar nesuprantu jei niekada nemylejo arba dabar nebemyli, kodel negali palikti ramybeje? nekreipti demesio?
as ir taip manau, kad reikia mesti, tik nezinau kiek laiko skaudes sirdi, ir ypac kai as jautri tokia per ji pasidariau

aš nežinau ar jis Jus myli ar nemyli, nes turbūt kiekvienas tą meilę suvokiame kitaip. Pagal bendrinį supratimą daug čia tos sveikos meilės, kaip kad ją įsivaizduoja daugelis, labai nematau. Greičiau perdėtą egoizmą, savininkiškumą ( mol kaip čia mano geismų objektas gali su kažkuo vaikščioti, nors pats esu ją metęs n+1 kartą), absoliutų nemokėjimą ar nenorėjimą gražiai bendrauti su antra puse, pavydą ir pan... Daug destruktyvių nesąmonių. O plius tie pagasdinimai - aš tave nužudysiu, pats nusižudysiu ir pan... man kelia klausimus ne apie meilę, o ar tam žmogui viskas gerai su galva. Aš manau, kad jis parazitas, ėdantis jūsų emocijas ir tiek. Jam smagu turbūt taip tampytis - myliu, nemyliu, išeik, pareik... Pagailėkit Jūs savęs

*kaip jau jis BANDE nusizudyt????? Parasei, kad tik reke, jog nusizudys, o tai ne bandymas, o tik emocinis santazas, kas yra labai negrazu. Vien staugimas "pasikarsiu, nusisausiu" nera meginimas zudytis. Net jei ir prie taves sakys, kad soks per balkona ir pan., tai visai nereiks, kad jis nori mirti. Tai greiciausiai bus pagasdinimas. Ir savo "zudymasi" jis parengs butent taip, kad tu ar kas kitas ji isgelbetu. Taigi, mesk is galvos tuos jo "zudymusis", geriau, jei vel taip pasakys, pranesk jo tevam.
O vien del to, jog reke, kad tave nuzudys, tai jau juo labiau reikejo sprukt nuo tokio.

**gal lauke kol ras geriau? Ziauru, bet buna tokiu, kurie kai kurias moteris laiko "tarpinem stotelem". O jei ir pats neiseis, tai kiek metu nori but su tokiu, kuris taves negerbia? Su kuriuo tau blogai? Nes blogai. Nori visa gyvenima taip kankintis? Jei taip, tai kam sita tema?

Nenoriu isismulkint, bet bandymas buvo, tik nesekmingas, nes laiku greitaja iskvieteme.
aciu Jums visiems uz nuomones, gal ir kvaila, bet parasius cia, lyg ir lengviau priimti sprendima

Todel, kad jis yra egocentriskas siknius, nuolat reikalaujantis demesio. Begt nuo tokio reikia neatsisukant.

bėgti ir kuo greičiau, ir kuo toliau nuo tokio. sudeginti tiltus.

Toks jausmas, kad jis pats nezino ko nori, jei viena ryta nusprendzia kad taves nebemyli Kad ir kaip sunku, manau kad reikia begti nuo tokio kol nera seimos, vaiku
Papildyta:



Tais klausimas, tu pati save bandai paguosti, kad tu jam svarbi ir reikalinga Bet pagalvok ar pati busi laiminga jei jis tau nuolat sakys kad eis nusizudyti, ir bandys tai daryti...Koks smagumas su tokiu zmogumi gyventi

pasirasau po kiekvienu zodziu..

o tas "bandymas" greiciausia buvo zinant, kad kazkas ji ras, pamatys ir laiku greitaja iskvies...

gal cia sis atvejas?

http://www.lrytas.lt...er-stipriai.htm


deja, bet autore elgiasi panasiai i mano drauge...


zinoma, aprasomi zmones gerokai jaunesni, gal del to tas myliu-nemyliu... bet esmes tai nekeicia