Sveikinu, kurioms pavyko pagaminti šimtalapi, o aš tai noriu paverkšlenti
. Vakar visą dieną gaminau šimtalapį. Pamaniau - išmoksiu, kol vyras išvažiavęs, kai grįš - pakepsiu jam gimtadienio proga
. Jei jau galiu padaryti štrudelį, tai kodėl negaliu šimtalapio?
Bet su mielemis jau seniai nebuvau nieko dariusi, tai labai savimi nusivyliau.
Visų pirma padariau per kietą tešlą, nes minkiau neišėmus iš dubenio ir ji man atrodė vis per lipni. Kai supratau, jau buvo vėlu
. Dar turejau vilčių, kad nepakenks, bet manau, kad pakenkė.
Sluoksnius ištampyti buvo sunku, tai pasitelkiau makaronų masinelę - gavosi tobulai ploni lakštai
, bet... sviesto uždejau per mažai, cukraus taip pat, o dar prie to labai jaučiasi mielių kvapas
- neprisimenu, ka tai reiškia, ar išklindinti per mažai leidau, ar kad tešla per daug atvėso, kol ją per mašinelę laidžiau - per miglas prisimenu, kad su mieline tešla reikia labai žiūrėti, kad nenukristų kambario temperatūra. Ar žinot, kodėl mielių kvapas gali būti per stiprus? Visa kita pataisoma, bet va dėl tų mielių kvapo man tikra mįslė. O jei dar būčiau turėjus proto daryti iš pusės tešlos...