QUOTE(diana79 @ 2014 07 03, 21:35)
DEM, ačiū kad pasidalinai

bet pasakyk man paprastai ir be atminties skaitei ar mokėjai visus eilėraščius??
Eilėraščius skaitėm, visa kita- savais žodžiais, tik į tekstą užmeti akį ir varėm net nežiūrėdami. Man scenarijus daugiau buvo reikalingas tam, kad maždaug žinočiau kas po eina. Na dar iš pradžių- kol įsidrasinau, o paskui beveik varėm ir be jo. Kažkaip natūraliau atrodo negu viską pilti iš lapo. Be to kai po konflikto su muzikantais perėmiau viską į savo rankas, pakilom nuo stalo ir viską daug ką darėm vidury salės, tai papkė man maišė. Teko inprovizuoti

Vis dar girdžiu gerų atsiliepimų

Jaučiuosi pakylėtai. Daug kas nuvertino, daug kas pasišaipė- tu ką į svočias, tu, tu tokia tyki, nekalbi, jokio meniškumo... Buvo skaudu girdėti tokius žodžius, ir dar iš artimų žmonių, tiesiog niekas nepasakė, kad susidorosiu su šiom pareigom, tik MB sesuo kažkaip ramiai pasakė: tu tokia organizuota viskas bus gerai. Net mama netikėjo, paskui kai išgirdo atsiliepimus irgi klausė- ką jūs ten pavarėt, kad visas kaimas tik ir šneka, kad jaunieji toookius piršlius turėjo, kad oho. Kažkaip paaugau, sutvirtėjau, savom jėgom patikėjau

Gėda tiek girdis, bet tai didelis laimėjimas- vidinis, toks didelis pasitenkinimas savimi. Nors klaidų buvo, bet raminu save, kad pirmas blynas tikrai neprisvilo. Kita vertus, kas aš be jūsų visų pagalbos, juk viską radau čia, teliko tik susidėlioti ir pirmyn. Dar kartą ir dar kartą dėkoju ir dėkosiu. O tiems kurie tik menkino galiu drąsiai žvelgti į akis- aš tvirtesnė ir gabesnė nei visi mane laiko