Na
Sim@ ir palietei tu čia
mamiškas stygas. Pasidalinsiu truputi samprotavimais dėl šios situacijos, na ir truputi savo asmenine- patyčias paliesiu (kurios
lietė mano sūnų). Pasidalinčiau išsamiau savo metodais būdais, tikiu kad mamos turi dalintis apie tai, bet na šią minutę neturiu tam pakankamai laiko, tai viską taip abstrakčiai parašysiu.
Pirma klasė (kaip aš sakau), labai jautru - vaikučiams, jų tėveliams, pradinukų pedagogams (ir vėl
nauja laida) - nes visiems nauja adaptacija.
Atrodo gi elementaru viskas, pirma klasė, atverstas naujas puslapis, pirmi nauji žingsniai mokyklos (socializacijos) keliu link, vėl nauja adaptacija, ir ta klasės auklėtoja kaip pirmoji mama mokykloje pirmokėliui, su ja gi draugauti teks ketverius metus. Tai yra pirmoji mokytoja, iš didžiosios raidės (bent jau taip turėtų būti).
Na nėra labai pedagogiška vienus vaikus mylėti, glaustyti, labiau nei kitus, ypač jei tą pastebi kiti vaikai, o tai jau rodiklis pedagogui, kad nelabai jau jis tinkamai pedagogiškai elgiasi. Vaikai gi pastabūs ir tikrai labai jautrūs tokiems dalykams.
Ir nesuprantu tos mokytojos nepasitenkinimo. Tai ją netenkina, kad vaikas nemoka rašyti, tai netenkina, kad vaikas rodo pastangas. Kaip tik reikia vaiką visada pagirti/ girti už pastangas. Nes priešingu atveju vaikui ir motyvaciją ir visą entuziazmą galima 'nusodinti' (net jei tos motyvacijos ir entuziazmo yra tik 1%), o ypač jei vaikas deda pastangas ir mato savo pažangą, tai tas ir 1% jau yra daug.
Būtų labai tobula jei visi vaikai ateitų į mokyklą mokėdami rašyti, skaityti, skaičiuoti ir pan. ir t.t. Beje, gabumai ir gebėjimai pas visus skirtingi, kaip ir pas suaugusius.
Ir nelabai suprantu kokia tuomet yra jos pareiga (anot jos)? Aš taip suprantu: Mokytojas + mokyti = mokyti mokytis (pasitelkiant į šį procesą tėvus).
Priešmokyklinės grupės tikslas - kad vaikas išmoktų pažinti skaičius ir raides. Bent jau taip buvo, nežinau kaip dabar. Mano vaikai jau šimtas metų nelanko darželio. Dar pamenu pradinukų mokytoja prašė (na kai būna tas pirminis susipažinimas gegužės-birželio mėn su būsimais pirmokais), tėveliai būkit malonūs, nedarykit meškos paslaugos, mes patys išmokysime vaiką taisyklingai rašyti, nes ateina vaikas iš namų, mokėdamas rašyti, tačiau visiškai netinkamai laiko rašyklį ir neteisingai rašo raides. Na ten gi žinai, pirmoje klasėje dailyraščiu vos ne viskas. Vieną sykį pati pabandžiau rašyti taip 'teisingai', eina sau, žiauriai nelengva buvo turiu pasakyt.
Ką privalo ar neprivalo daryti ikimokyklinės įstaigos priešmokyklinė grupė,
Švietimo ir mokslo ministerijos puslapisTai ką tu dabar
Sim@ išgyveni tikrai suprantu. Aš irgi pergyvenčiau labai dėl to santykio: mokytojas- vaikas, vaikas- mokytojas.
Mes čia, Vilniuje, pakeitėm gyvenamąją vietą, buvom priversti keisti ir mokyklą. Ir teko vaikui patirti patyčias, kurias kurstė lygiai toks pats naujokas tai pačiais mokslo metais atėjęs su mano sūnumi į tą pačią klasę.
Mano tai toks rimtas, išlaikytas, domisi ten visokia fizika, daile, dangaus kūnais kosmose, ką pamato, tai mane kviečia- mama ateik paskaityk, pažiūrėk, na tiesa pasakius man nelabai ten kartais įdomu būna, na bet visad einu paskaityt, pažiūrėt, (aš mokykloj su chemija labai draugavau, tos formulės tai man buvo pasaka, o va fizika nepatiko, niekaip
)
Vienu metu vyko viena istorija, lyderis/iniciatorius tas pats buvo, po to kita istorija- tas pats iniciatorius/lyderis mano sūnui sulaužė ranką, dviejose vietose kaulas lūžo. Ir čia viskasa 6-oje klasėjė.
Žinoma, ėjome su vyru kalbėjomės.... Dabar viskas gerai.
Mokykla, direktorius, pedagogai, klasės auklėtoja- nuostabūs, eiti į susirinkiumus malonu, labai padrąsina, nuramina ir paskatina tėvus optimizmu. Mano vaikui taip pat patinka čia. Sekantis suirinkimas- vaikai sustūmdys stalus, o mes tėvai ateisim su arbatom, pyragais, gardėsiais. Čia klasės auklėtojos idėja (mano vaikas septintokas),
Noriu pasakyti, kad tikrai ne visada mokykla, pedagogai, ar tėvai būna kalti, pasirodo tas moksleivis turi spec.poreikių. Mes labai gražiai pakalbėjom su jo tėveliais (mes jų neieškojom, po incidento, pats tėvelis mums paskambino), pasitelkdami ten visą turimą empatiją labai taktiškai pakalbėjom, ir liovėsi visos nesąmonės.
Aš paskui labai ilgai galvojau apie tą vaiką, labai ilgai, nors mes ten su tėveliais ir kalbėjom labai taktiškai, bet man vis atrodė, kad kliūs dabar tam vaikui tai kliūs. Na va durnas mano toks charakteris nors tu ką, pergyvenu ne tik už savus bet ir už svetimus. Ir taip visada. Nors ir atrodo- na kad aš jau pasimokysiu, bet man visad ateina tas
kontroargumentas- vaikai negimsta blogais, na negimsta jie tokiais ir taškas.
Aš nesu karštakošė, mano vyras- kartais spontaniškas, bet labai retai toks būna. Tai man tada belieka sunkus darbas, pasitekti visas komunikabilumo priemones ir asmenins savybes, kad logiškai įrodyti, pagrįsti, kad gali būti ir kitaip, kad nėra tik balta ir juoda, tam kad būtų galima viską vertinti/įvertinti objektyviau.
Bet tuomet, atsidurus pirmą kartą tokioje situacijoje, aš žiauriai išgyvenau, su vaiku kalbu ir negaliu parodyti kad man
skauda, tvenkiasi ašaros, ir mano sielą tą minutę plėšo į skutelius.
Labai vizualiai taikliai čia atspindi mano tuometinę būsenąSorry, kad nelinksmai pradėjau saulėtą šeštadienį
Na va, mano favoritas vaidina.
Būtinai žiūrėsiu, tik kaži bus jis gerietis ar blogietis
''Холодный расчет'' /2014/Премераhttp://kinozal.tv/de....php?id=1256617
), bet kad ne mokytojos darbas, tai jau atsiprasau...Likau be tolimesniu komentaru.. 
Tai gal ta pazanga tik jums ir matyti? Galu gale, ka ten i prieki ir pazengti per tris dienas galima? 
Reikalavimai tikrai dideli, todel savo maziu ir leidziu i 0 klase, nes bijau, kad jis nepatemps kruvio 1oj.
