Na kokia miela foto ''meška su meškiukais laukia autobuso"
Sveikos! Linkėjimai iš saulėtos ir karštos Gruzijos!
Skaitau ir galvoju, na kokios čia susirinkusios pas mus šaunios moterys, entuziastingos, nenuleidžiančios rankų ir turinčios gražias, žydinčias viltis.
Sveikinimai kuo dideliausi
liepužei, o sūnaitėliui- augti sveikam, tvirtam, ir po labai rūpestingu angelo sargo sparneliu!
O planuojančioms- tik pirmyn, ir nenuleisti rankų (jei tik nėra sveikatos rimtų sutrikimų). Svajonės gi pildosi, gal nelabai tuoj pat, bet pildosi, atkaklumas geras pakeleivis. Laikysiu kumščius.
Kažkada, na jau seniai čia, tik gimus antram sūnui ir jam paūgėjus, vis su vyru pagalvodam apie trečią atžalą, ir tas noras gi buvo, bet kol galvojom galvojom, delsėm delsėm, tai ir tas ūpas išgaravo, savaime. Dabar kai pagalvoju, tai matyt per ilgai svarstėm ir uždelsėm, va taip ir nuvažiavo tas traukinys.
Aš nesu vienturtė, turiu brolį, tai gal todėl ir nenorėčiau būti vienturtė, nes kitaip neįsivaizduoju.
Žiūrėjau aš
Бессoнница, dar LT būnant, na pažiūrėjau tris serijas, ketvirtą vos ne vos ištempiau, ir mečiau. Man nepatiko, erzino ar tas balsas nematomas, ar kas, sunku pasakyti, matyt man jam dar metas neatėjo, mažum vėliau gal kada ir patiks, gi pasitaiko, pradedi žiūrėti-nepatiko-meti, vėl pradedi žiūrėti tą patį po kurio laiko, ir žiūrėk visai labai gerai žiūrisi ir patinka.
Dar žiūrėjau, jau čia būnant
Не в парнях счастьеNeptiko pats siužetas ir pagr.veikėjos vaidyba neįtikinama man. Paviršutiniška, lyg atsainiai vaidntų, tik todėl, kad reikia ir tiek.
Dabar karts nuo karto pažiūriu
Три звездыNa bet irgi nekabina.
Na vat norisi kažką pažiūrėti, o žiūrėti neturiu ką, tiesiog nėra ką. Matyt režisieriai irgi atostogauja.
Perskaičiau apie numuštą lėktuvą, jetau kaip baisu, kokia baisi tragedija, kiek netekusių artimų ir koks artimųjų netekties išgyvenimas...
Na kokio velnio skraidydi taip arti to karšto taško, niekaip nesuprantu, sunku pakeisti žmonių saugumui skrydžio trajektoriją ar ką. Dabar, skristi 80km nuo Donecko, absurdas.
Mes kai skridom į čia, tai taip pat, orlaivio kapitonas pranešė- ''...mes dabar skrendam 100km nuo Donecko...'', net suklusau, ir mintyse pagalvojau, na nieko sau drąsa, kas gi čia tie 100km atstumas kokiai raketai, ir tokia mintis galvoje- greičiau praskristi pro tą ruožą.
Dabar įdomu kaip skrisim atgal, ar taip pat, ar pakeis...
Nors jau perskaičiau,
kad vis tik keičiaĮkelsiu šiek tiek fotoreportažą iš savo asmeninio archyvo
Papildyta:Naktinis TbilisisNa ir į temą
''Как развести миллионера'' /2014/Новая премьераhttp://kinozal.tv/de....php?id=1234726