Gavau leidimą išeiti pasivaikščioti į ligoninės kiemą. Khe. Kemšu kiaušinius su krūva salotų. Nuo rytojaus jau gausiu naminio maisto lauknešėlius.
Gera žinia - šaldytuvas kol kas apvogtas nebuvo.
Vis įkišdavau nosį į ligoninės maisto padėklus (nes neturėjau atmazkės nevalgyti, o jos būna nelabai patenkintos, jei neimi) - kruopos, kruopos, dar daugiau kruopų, pačiomis įvairiausiomis formomis, bulvės, beveik visada - dvi batono ir viena duonos riekė su kažkuo, kas panašu į sviestą, bet nebuvau tikra, ar ten ne riebalų mišinys. Dešrelė. Storas daktariškos dešros šliosas. Maltinukas iš dievai žino, ko. Net blogiausiais gyvenimo metais turbūt taip nevalgiau. Aš kaip aš - ožka, pakeliu dangtį - pažiūriu - uždarau - išgyvensiu. Bet palatoje yra onko ligonių - jie maitinami taip pat. Iš ankstesnių kartų dar įsiminė krakmoliniai jogurtai ir varškės desertai (pagerinti varškės sūreliai). Du kartus buvo po obuoliuką, tie - nieko blogo. Bet panašu, kad tai, kas duodama, realiai net ir tos standartinės mitybos piramidės kriterijų neatitinka. Man atrodo - kažkas nori mus nunuodyti.
Žodžiu - mytinkitės, gražiai maitinkitės, su viltimi, kad galbūt tai tikrai padės ne(su)sirgti.