Krosnelė ar židinys - 4

Ar todėl vermikulitas, kad viskas nupiginta ????

Jei pigus tai blogas? Butu idomu vaizdine medziaga kuom jis blogas.

kvadratas vermikulito: kaina apie 230,-lt
kvadratas samoto keramikos: apie 450,-lt
zidiniui 1m2 sudesi i pakura, krosnelei gal koks 0,5m2 tilps, tai kazkur pakuros medziagu kainos skirtumas tampa apie 100,-lt... nemanau, kad galima vadinti viena medziaga pigiaku kitas aukstinti.
jai tas vermikulitas toks pigiakas ir prasta medziaga, atsakyk, kodel zidiniu ugniakuru deflektoriams pasirinkta butent sita medziaga?
penktadieni keiciau 5metus intensyviai kurentos pakuros vermikulito plokstes i samoto keramines... nuostabai vermikulitas turejo tik nugarines plokstes vertikalu truki ir pado nusidevejima... deflektorius storis is 30mm atliko apie 25mm... vermikulitas tikrai nepigi ir kokybiska medziaga...
aisku tik reikia ji parinkti tinkamo tankio..

Viskas teisingai ir dėl kainos, ir dėl vermikulito atsparumo.
Vermikulitinis deflektorius, tai ne visa vermikulitinė pakura.
------------------------------------
Esminis momentas, kodėl rimti gamintojai neiškloja viso prietaiso vermikulitu:
1. Krosnelės - židinio masė yra stabilizuojantis veiksnys, kad dėl malkų degimo nelygumo, nebūtų staigių temperatūrų šokinėjimu.
(Panašiai katilų gamintojai sprendžia problemą siūlydami akumuliacines talpas, krosnelių ir židinių gamintojai pasyviems namams didina prietaiso masę)
2. Storesnės ir sunkesnės konstrukcijos turi didesnį atsparumą karščio, gniuždimo, plėtimosi ir kitiems šokams - bet jos brangiau ir kainuoja.
3. Vermikulitinės plokštės negali atlikti akumulicinės funkcijos, nes yra lengvos.

4. Brangesnių metalinių krosnelių gamintojai irgi deda Keramotą, šamotą ar kitą keramiką, kad šilumos perteklius akumuliuotusi keramikoje, todėl krosnelės sienos vienodžiau įkais, mažiau plėsis - bus mažiau deformacijų ir ilgės garantinis laikas, krosnelė spinduliuos vienodesnę temperatūrą.
5. Ir vienas iš pagrindinių momentų. Stiklo nusivalymui reikalinga 300 laipsnių temperatūra, jei krosnelė bus per lengva, tai ji spės greičiau atšalti, nei malkos sudegti - stiklas bus juodesnis. Jei malkos baigs degti, anksčiau nei krosnelė atšals - stiklas bus švaresnis.

Yra dar momentų, bet šitie yra pagrindiniai. Vermikulitinių sienelių vs keramika arba ketus.

Todėl ir sakau, kad kai pamatau lengvą krosnelę visą išklotą vermikulitu - iškart jaučiasi piguva , o jei dar pradeda pasakoti, kad tai nauja technologija ir pan. - tai jaučiasi, kad žmonėms seka pasakas ir primena man pernai marketuose buvusias latviškas 50kg skardines krosneles išklotas vermikulitu ir po 400-500 lt - tai jie bent pasakų nepasakojo.

Esmė tame ir yra, gamintojas sutaupė 100 lt ant medžiagos ir iškart pasijuto piguva, susilygino su visai kito klasės krosnelėmis.

sustumei ant vermikulito visiska nesamone...
duosiu gaminio pavizdy:
kaina virs 10k: pakura vermikulito (pilna).
tavo nuomone cia gamintojas sutaupe 100,-lt?...
vermikulitas padeda pakuroje sukelti auksta temperatura, kurios ir reikia tam, kad vyktu stiklo valymosi funkcija... ziurint i prietaisu pakuras ir matant, joje tokiu medziagu panaudojima, gali spresti ne apie piguma, o apie tai, kad gamintojas kazko sieke ir isgavo funkcionaliai panaudojus vermikulita...
pvz. prabangus Sparther ugniakurai nesigiria Jusu vadinama pigaus vermikulito pakura, o turi storas kazkokio termiskai neapdoroto samoto plokstes... koki resultata turime:
ogi prasta... visad juodas pakuras, zema pakuros temperatura, kur netgi stiklo apiputimas nevisad padeda stiklui buti svariam:
pora pavyzdziu:

O tai koks svoris tavo M-Design lyginant su Spartherm? Gali būti kad M-Design konstrukcinė masė (metalo svoris) yra didesnis nei Spartherm, todėl užtenka ir vermikulito, Sparthem konstrukcija tikriausiai lengvesnė todėl masę didino su keramika.

Esminiai mano aukščiau minėti židinių krosnelių konstrukciniai principai - buvo išlaikyti abiems: bendra masė ir svoris.

Bet čia visa kalba eina apie prietaisus 100 kg svorio ir ne iš metalo, o iš ketaus.

Tiesa, visos pakuotės ir katalogai pagaminti iš perdirbto popieriaus. Taip pat, dažai ant pakuočių yra švarūs ir jiems yrant neišsiskiria jokios nuodingos medžiagos. Netgi krosnelių kojos atkeliauja įvyniotos į senus laikraščius. Taip saugoma aplinka.

"6140 naudoją pigų vermikulitą."
Šio modelio pakurą pagaminti kainuoja, jaučiu brangiau, nei visą inviktos krosnelę.
Ketus taupomas kai į jį pridedama metalo laužo, kaip inviktoje. Retas kuris sugeba išlieti ploną ir tvirtą ketų, nes tam reikalinga aukštesnė ketaus markė, kuri yra daug brangesnė nei metalo laužas. Labai paprasta lydyti metalo laužą, tik reikia jį lieti gerokai storesnį, nes būdamas itin nekokybiškas jis negali būti plonas, nes tiesiog neatlaikys temperatūrų svyravimų.

Nurodytame filmuke pakura išklota vermikulitu. Jei turėtumėte nors kažkokias žinias apie keramikos ir vermikulito skirtumus, ir kur, kada, ir kodėl naudojamos skirtingos medžiagos, patylėtumėte. Tas pats Morso, skirtingų modelių pakuroms naudoja ir elementarų šamotą, ir keramikos liejinį, ir vermikulitą. Tad teigdamas jog kažkas kažkur taupo Jūs eilinį kartą apsikvailinote.

Palyginimas su kitais gamintojais irgi... Kai kuriems Jūsų nurodytiems gamintojams dar labai stipriai reikia pasistengti metalurgijoje, tam kad pasiekti morso ketaus lygį, bet to nedarys, nes gaminiai turi būti pigūs. Vėlgi elementari žinių ir supratimo apie savo sritį stoka.


Iš visu šių diskusijų supratau, jog apie krosneles ir židinius žinote tik: Pigu, sveria daug, gražu. T.y. noriu pasakyti, jog mano nuomone, Jūs neturite jokio supratimo nei apie degimo procesus, nei kaip jie sukuriami, nei kodėl taip vyksta.
Lygiai taip pat neturite jokio supratimo apie izoliacines medžiagas naudojamas pakurų izoliacijai. Akivaizdžiai sėdite ne savo rogėse, nes neturite jokio supratimo apie savo darbą, išskyrus: "pigu ir gali dar nusiderėti". Matomai tas buržuikes visiems kišate per prievartą tik dėl to, jog neturite kito pasirinkimo, t.y. iš bado.

Teorinis klausimas kaip skaičiuojamas kamino aukštis. Ar skaičiuojama nuo išėjimo iš krosnelės iki kamino viršaus, ar vis tik reikia skaičiuot paskutinę vertikalią atkarpą? T.y. jei yra krosnelė ir dalis vertikalaus dūmtakio yra 1a, ar yra skirtumas ar siena kertama iškart išėjus už krosnelės ar 1a palubėje?

Truputi sudėtingai suformuotas klausimas. Bet supratau, kad jus domina aukštis tarp krosnelės ir kamino viršaus dėl traukos.
Pvz. 2a namas su rūsiu - bendras kamino aukštis 10m
Prietaisui rūsyje - bus 10m kamino
1a. - 7m kamino.
2a. -5m

Na ne visai. Patikslinu.

Tarkim, krosnelė stovi 1a, krosnelės viršus, tarkim, 1,5 metro aukštyje nuo žemės, kamino viršus, tarkim, 8,5m aukštyje, skirtumas 7m. Klausimas - ar būtų kamino traukos skirtumas, priklausomai kur bus kertama siena? T.y., iškart virš krosnelės į sieną (na pusmetris alkūnėms ir 6.5 m vertikalaus kamino namo įšorėje) vs. 1,5 metro vertikalaus dumtakio patalpoje, tada alkūnės per sieną ir 5m vertikalaus kamino išorėje? Ar iš esmės jokio skirtumo?

Ei metalurge, Nuo kada ketus pasidarė brangesnis už metalą?
Pasidomėk pirma metalo laužo ir ketaus laužo supirkimo/pardavimo kainomis ir baik rašinėti nesąmones.

Niekas niekada metalo laužo neperlydo į ketų, o perlydo tik į metalą.
O ketaus laužą vėl perlydo į ketų.

Jeigu labai domina metalų kainos, tai eik į Londono metalų biržą.


Papildyta:


Traukai jokio principinio skirtumo nėra taip ar taip pajungsite, nes aukštį reikia skaičiuoti nuo degimo kameros iki stogo viršaus. 7 m kaminas (aukščio skirtumas) yra labai normalu ir gerai - standartas.

Pagrindinis skirtumas yra tik tas, kad metalinis vamzdis virš krosnelės būna karštas ir duos papildomai šilumos. Bet čia prasideda gražu - negražu, noriu - nenoriu. Man asmeniškai, vamzdis virš krosnelės yra gražu. Tai skonio reikalas.

Kažkur esu skaitęs, kad lauke žiemą per pirmą 1m neapšiltinto kamino dūmų temperatūra krenta apie 100 laipsnių.

Patalpose, taip įsivaizuoju, kad dūmų temperatūra gali nukristi per 1m vamzdžio 30-40 laipsnių. Kai standartinė dūmų temperatūra išeina iš krosnelės apie 270 laipsnių -40 = 230 , tai būtų apie 10 -15 proc. Vadinasi krosnelės naudingumo koeficientas teoriškai padidėja +3 proc su vamzdžiu, nes 1,5 proc nuo 20 proc energijos einančios laukan bus apie 3 proc.

Tiesą sakant, tai jau daniško taupumo viršūnė, vynioti krosnelės dalis į senus laikraščius ir siųsti į Lietuvą.
O tualetinio popieriaus nenaudoja danai taupumo ir ekologiniais sumetimais????

Klausimas toks, nes kiekviena šeimininkė žino, kad buterbrodų į laikraštį vynioti negalima. Viena iš juodų dažų pagrindinių medžiagų yra ŠVINAS, kuris yra labai nenaudingas sveikatai.
O viena iš kenksmingiausių profesijų Lietuvoje yra spaustuvės darbininkas.

O ir Lietuvoje niekas nieko todėl ir nebevynioja į laikraščius.
-------------------------------------------------
Prieš pliurpiant apie INVICTA ketaus kokybę rekomenduoju pasiskaityti apie miesto Charleville-Mezieres, regionas Ardennes pramonę.

Charleville- Mezieres mieste yra 3 liejyklos
Peugeot Citroen variklių blokų ir detalių liejykla - dirba 2100 žmonių

Ardennes ketaus liejykla 713 žmonių
ir D2I Ivicta ketaus liejykla.
--------------------------
Taigi mieste, kur gaminamos krosnelės yra 3 didelės ketaus liejyklos, geriausi metalurgai, liejami variklių blokai, autodetalės ir dar velniai žino kas, taigi specialistų metalurgijos ten tikrai netrūksta.

O kiek liejyklų yra ten kur liejamas Morso? Ar daugiau vien tik kiaulių fermos aplink?