QUOTE(Sabelyte @ 2018 05 26, 21:11)
<p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="unika46" data-cid="72112884" data-time="1527326186"><div><p>Sveikinu Gintare,labai dziaugiuosi uz tave,gerai kad pasidalini savo sekme
Si temute nelabai aktyvi,butu gerai,kad daugiau moteru pasidalintu savo sekmingom istorijom,nes tokiu yra
Daug kas skausmingai isgyvena gydytoju verdikta-vienintelis sancas donorine kiausialaste,reikia dziaugtis kad dar yra tokia galimybe paciai isnesioti ir pagimdyti,nes ne visoms tai lemta.O apie tai kieno DNR,labai greitai uzmirsti,motinystes dziaugsmas uzgozia viska!</p></div></blockquote><p>Na iš tikro būtų labai ydomu perskaityti kitų istorijas apie tai. Gal kažkas ir pasiryžo tam tik po ilgų svarstymų, tik po psichologo pagalbos? Ar yra manančių kad vaikai turi žinoti kad nesi jų DNR mama. Pvz aš visada manau kad vaikai turi žinoti savo atsiradimo istoriją iš vaikų namų, iš donorės kiaušialąsčių, nes tai jų teisė.</p>
Pavyzdziui mano atvieju,niekas isskyrus mane ir mano vyra nezino kokiu budu buvo pradeta musu mazyle
zinau kokia butu reakcija mano seimos,zinau,kad buciau labai nesuprasta
Tai vien del to maziau zino,maziau problemu.O kad vaikui pasakyti,manau tikrai nereikia,nematau tame prasmes,butu daugiau problemu,o pliusu nematau jokiu.As turiu du biologinius vaikus ir trecioji ta ypatingoji
patikekit absoliuciai jokio skirtumo.Suprantu tas kurios neturi savo biologiniu vaiku,naturaliai iskyla klausimas-o idomu ar jaustusi skirtumas,tikrai nesijaustu tavo isnesiotas,tavo pagimdytas,tik tavo amzinai
Mums labai pasiseke,musu mergyte tevelio kopija,jokiu klausimu niekam neiskyla,o be to daugelis iziuri joje ir mano bruozu,taip man miela tai isgirst