Vegetodistonija

mergaites,radau maisto papilda valecaps plus,raso liuks:)ar bandet kuri?gal reikia pabandyt,ne ssudetyje yra valerijono ir kalpokes,apie kuria suzinojau,kad ji mazina depresija,nerima,itampa:)

o po kiek gerete ad ir kokius,ar vaikeliui viskas gerai buvo,nes as irgi pradzioje nestumo geriau ad bet po maziau tai vis aplanko ikyrios mintys ,kad galejau pakenkt.Valerjona isgeriu kai jau labai blogai tik man ydomu ar pastoviai ji galim gert ta prasme kiekviena diena

Aš nėštumo metu gėriau sedatif pc, ne kasdien bet kai reikdavo, bijojau dažnai juos gerti, nors ir žoliniai jie, bet kažkiek padėdavo .

sveikos,mergytes o man vel kazkas darosi ,jegu visai neturiu,lyg vel pasvaigsta galva,nu zodziu per anksti apsidziaugiau gal cia oras kaltas,gal del menesiniu lyg turetu but,nesuprantu ,ir viska geriu,bet va....vl prasideda,viskas nervina

Kai sužinojau ,kad laukiuosi jau gėriau AD ,buvau labai isigandusi,bet mano psichologė nuramino,tipo nėra ištirta ar AD pakenkia vaisiui ,bet pasitarusios nutarėme nebegerti vaistus,tipo būnant nėščiai dingsta nerimas ir PA ,bet po mėnesio pertraukos lėkiau atgal prašyti vaistų,buvo neįmanoma ištverti tokį ištisinį jausmą ,kad mirštu,tą baisia baimę tada gėriau po puse zolofto,iki gimdymo likus 2sav nutraukiau,kad nebūtu vaisto piene ....Na o mano kūdikiui jau 11metų ,augo sveika

tai greiciausiai, pries menesines bent jau man pavaziuoja stogas, o dar toks oras, laikykis

neuro arbatos.sedatif'as,valerijono tabletikės.


jeigu gėrėtė nėštumo pradžioj kam dabar išviso nutraukėt?Nepakenksit vaikeliui

galvoju,kaip butu faina visoms susibegt pasidalint gyvai savo patirtimi bet gaila kad jauciu cia mes visos is skirtingu miestu

nestumo pradzioje geriau del to ,kad mano daktare neleido man ju staigiai nutraukt kad vel neatkrisciau ,nes tik pora menesiu juos normaliai geriau.

Labutis visoms. Senai cia berasiau, bet vis paskaitineju Jusu isgyvenimus. Skaitau ir suprantu, kad visoms buna ir geru, linksmu akimirku ir labai jau kriziniu atkritimu. Man tas pats, viena diena geriau, kita blogiau, taip ir bega tas gyvenimelis. Kai gerai jauciuos pamirstu, kad esu pilna baimes, nerimo, kai tik supurto koks simptomukas, tuomet galvoju, o sakes, koks gi mano tas gyvenimas, pilnas nerimo, mirties baime kelianciu potyriu ir t.t. Bega laikais, graziausi metai, o as negaliu dziaugtis gyvenimu, va kas labiausiai neramina. Vis pasireiskus sirdies permusimams galvoju, va cia gal jau dabar bus sakes man, sustreikuos ritmas, sustos sirdis, istiks staigi mirtis. Ak, kaip jau pavargau nuo tu permusimu ir nuo tu ikiriu minciu. Turbut jau niekad nesiliaus tie permusimai man, bet gi sunku su tuo susitaikyt, noretus tiket kad bus viskas gerai ir isnyks tie simptomai, taciau baimes, nerimas ir priepoliai neleidzia pozityviai ziuret I situacija.
Greiciausiai yra taip pas visus isgyvencius tokius dalykus kaip mes, baime, nerimas yra stipresnis nei pozityvumas, optimistiskumas priepolio metu. Suprantam visos, kokia yra priepoliu, prastos savijautos kilme, taciau nesuprantu, kodel jie nesiliauna ir toluau mus gasdina, kankina ir t.t. Noretus cia kaip matematikoj, gavau uzduoti, isprendziau ir viskas sutvarkyta kodel idomu taip negalima padaryt su savijauta, gavau simtoma, isprendziau per viena syki ir ramu, daugiau nesikartoja
Anksciau pateiktas siulymas suorganizuoti susitikima yra superinis. Pritarciau ir mielai prisijungciau. Butu smagu pabendraut, pasidalinti savo mintimis. Kazkada turejau minciu organizuoti susitikimus, paplepsjejimus tokioms kaip mes. Kai kurioms tai gal net ir padetu, bet yra rizika jautresnems ir atkristi po susitikimu, nes atsirastu nauju baimiu.
Taira, kaip Jusu savijauta? Kaip sirdeles reikalai? Pasimakaluoja dar?
Rasma, kaip Jus laikotes? Kaip tas prietaisiukas, ar Jums lengviau? Kaip jauciates? Gal apmazejo permusimu?
Kaip Lu Jus gyvenat? Kaip jauciates?

sveikos,kazkaip jau buvo liudnoka cia:)na o man vel prasta savijauta,vis dar savo dienu nesulaukiu,silpna,rankos kojos dreba,vel ikaliau xanaxo,bet ne ka padeda,vakar sirdis permusinejo,tai irgi galvojau kad bus game over:),bet nieko:)o dabar ir galva skauda,nu zodziu,dar liudnos zinios pasieke apie broil,nu tai visai man kuku darosi o del susitikimu liuks,juk siulau ,bet tik jus viena pakolkas pritariat ,gal jau kitos mergaites pasveiko ir nebus susitikimu:)o siaip tai dauguma jauciasi kaip mes,tik garsiai nekalba,o tikrai tikrai visoms taip buna,bet kitos eina toliau ir viskas,o mes jautruoles,tai panikuot pradedam

Ačiū už rūpestį
Visai neblogai jaučiuosi Prietaisiukas dirba, kai jam reik, baigiu prie jo priprast. Apribojimų dar yra, bet aš kartais jau ir užsimirštu, kad kažką man darė, kad kažko turiu vengti ir t.t.Galvos svaigimų būna (bet ženkliai mažiau), bet žinau, kad jie nei pavojingi, nei tragiški ir begalės priežasčių gali jį sukelt (regėjimo bėdos, nemiga ir t.t.) tai ir neleidžiu blogoms mintims net įsisiūbuot. Kad tik tiek tebūtų
Būna širdelė irgi permušinėja (bet nebedažnai), tai pailsiu daugiau ir praeina. Ir tie permušimai nebe tokie stiprūs, nebesukelia noro kviesti greitąją (nors aš ir ją vos vienąkart dėl to esu kvietusi..kol atvažiavo (o atvažiavo labai greit) - vis vien praėjo). Bet šiaip man labiausiai padeda pamiršt save ir savo savijautą, tai fizinė (daug vaikštau, fiziškai namuos sočiai dirbu, su vaikais užsiimu) ir maloni (knygas skaitau, hobiais savo užsiimu) veikla.
Išmuša iš vėžių tik visokios blogos naujienos, net jei ir su manim nesusiję. Tad stengiuosi, neleist laiko dykai prie TV ir sąmoningai nebeskaitau visokių tragiškų straipsnių internete..kas nuo ko mirė, kam kas buvo. Pagunda didžiulė būna pasmalsaut, bet nereik..ieškau gerų ir gražių žinių. Kiek čia to gyvenimo, kad dar pergyvent reikia/nereikia..