Praeitą savaitę perskaičiau Aldous Huxley ,,Puikus naujas pasaulis. Pradžia labai intrigavo, vidurys kažkaip nuobodžiai skaitėsi, o pabaigoje vėl įtraukė. Pagrindinis personažas kiek erzino, nors pradžioje jo idėjos, mintys net ir labai patiko ir daug žadėjo, bet kuo toliau, tuo kvailesnis jis darėsi. Jei taip apibendrinus, tai patiko.
Na, ir vakar vakare užbaigiau jau seniai pradėtą Pat Conroy ,,Pajūrio muzika''. Man tai kol kas geriausia šiais metais perskaityta knyga (nors kita vertus, ne tiek ir daug tų knygų perskaityta) ir apskritai prie geriausių skaitytų priskirčiau. Liūdna knyga, pasakojama apie kelių kartų liūdną ir skaudžią patirtį (pradedant genocidu, baigiant pagrindinio personažo žmonos savižudybe), dabartis - gražesnė, be galo mieli vyro ir dukters santykiai. Rašymo stilius labai patiko, toks poetiškas vietomis, dialogai persisunkę ironija. Cituoti norisi vos ne visą knygą.
Pamenu, kai kažkuri rašė, kad turi šią knygą, bet dėl smulkaus šrifto ir apimties (~600psl) vis atidėlioja skaityti, tai siūlau vieną dieną visgi prisiruošti ir atsiversti
