Labai pasiilgau knygų lietuvių kalba, tai nusipirkau iš elektroninio knygyno Tove Jansson "Vasaros knyga" užsikabinusi už vienos, berods, žurnalistės nuomonės FB.
Tiesą sakant, lietuvių kalba visgi joje nėra tokia sklandi, kokios norėtųsi, (visgi, vertimas iš suomių kalbos) tačiau, nors ir plonytę, 168 psl., knygelę, taupydama suskaičiau per keletą dienų.
Patiko senelės ir anūkės santykiai, buvo tikrai šiek tiek juokingų vietų. Siūlau, kam norisi nesudėtingo, bet neprasto, skaitinio. Esant galimybei, rekomenduočiau imti iš bibliotekos.
Knygelė mano lietuviškų knygų alkio nepatenkino, tai reikės ieškoti dar ko nors.

aš per pusdienį Higins Klark Aš eisiu viena perskaičiau, nors daugmaž ant vieno kurpaliaus, bet vis tiek lengvai, greitai ir maloniai skaitosi, istorija intriguojanti, visą laiką skaitydama stebėjausi, kai kuo, ko negaliu pasakoti, kad neišduočiau

dabar Agatos Kristi Kalėdinis pudingas imsiu, o po jos antrą A. Angelo knygą apie senovės Romą.


Aš stengiuosi skaityti nemažai, nes labai norisi pagaliau perskaityti per metus tą 100 knygų. Tuo labiau, kad laiko knygoms pakanka. Bet kai yra keli hobiai, tai kartais vienas nugali kitą laiko atžvilgiu.
Rengiuosi trumpai aprašyti perskaitytas knygas, bet vis laiko rašymui nerandu.

Dabar skaitau dvi knygas - Randy Susan Meyers - "Žudiko dukterys" ir Ingvar Ambjornsen - "Vaizdas į rojų". Abi patinka, nors labai skirtingos

Gal kuriai teko skaityti Chris Bohjalian - "Pribuvėjos dienoraštis"? Sudomino anotacija. Taip pat Mark Haddon - "Dėmė"?

Sveikos

Naujuos namuos registruojuos su šiuo metu skaitoma norvego rašytojo Tore Renberg knyga "Šarlotė Izabelė Hansen".
Prieš tai dar perskaičiau tris Jodi Picoult knygas, bet niekaip neparašau atsiliepimų apie jas, nors tuo metu, kai kiekvieną skaičiau, buvo begalės minčių. Dabar šiek tiek nublanko pirminis įspūdis ir emocijos, mažu ir atsiliepimai kada nors gausis racionalesni, ne tokie emocingi

laTulipe, 10 Bir 2014 - 21:18, parašė:
laTulipe, 10 Bir 2014 - 21:18, parašė: Tiesa, nusprendžiau nebedėti gimtadienių. Didžiosios dalies jau senokai nebesimato temoje, o ir retai kurią nors dalyvę kas pasveikina tam gimtadieniui atėjus, tai pagalvojau, kad gal tuomet ir nelabai reikia?

Rutinaldija, 11 Bir 2014 - 16:24, parašė:
Rutinaldija, 11 Bir 2014 - 16:24, parašė: Laba. "Vėjo nublokšti" nereali knyga. Ne veltui klasika. Manau, jai reikia "dabręsti", nes skaitosi tikrai labai lengvai... Per nepilnus porą mėnesių perskaičiau visas dalis, visus tęsinius apie Skarletę ir Retą.
Souad "Sudeginta gyva" (dabar skaitau, tai sunku atsiplėšti...)
Souad "Sudeginta gyva" (dabar skaitau, tai sunku atsiplėšti...)
Man irgi "Vejo nubloksti labai lengvai skaitesi"
Sitos ilgai ieskojau, kadangi tokia deficitine, atrode, kad bus bomba. Ir ka - skysta. Su kitom islaminem palyginus tikrai skysta. Primityvus destymo, pasakojimo budas, kazkas panasaus i Dirie Waris "Juoda moteris, balta salis".
zuvyte26, 13 Bir 2014 - 19:21, parašė:
zuvyte26, 13 Bir 2014 - 19:21, parašė: Gal kuriai teko skaityti Chris Bohjalian - "Pribuvėjos dienoraštis"? Sudomino anotacija. Taip pat Mark Haddon - "Dėmė"?

Abi rekomenduoju, pirmosios siuzetas pletojasi panasiai kaip J.Picoult romanu - teismas, ir abi puses savaip teisios, gale isaiskeja netiketos aplinkybes. Antra labai idomaus destymo, paskatino susirasti ir kita to paties autoriaus knyga "Tas keistas nutikimas suniui nakti", bus aktuali pedagogams, soc.darbuotojams - paprastai ir aiskiai pasakojama apie Aspergerio sindroma turinti berniuka, jo pasaulejauta ir vidini pasauli.
Neseniai baigiau J.Picoult "Vienisas vilkas". Ech, liudesys, ir dar karta liudesys, kuris dvigubas del to paties likimo T.Gerritsen - kai knygos kepamos viena po kitos, neisvengiamai kencia tiek siuzetas, tiek problemos isvystymas, astrumas, itaigumas... Darosi panasu i eilini popkorna, kuri vis valgai del pavardes... Atrodytu - eutanazija, tikrai astri, liecianti tema, bet pakapstyta vos vos, pavirsiumi...
O po 200 psl. apima begalinis liūdesys kad taip mažai norėta (turėta ką?) parašyti. Siužeto prasme - labai arti 0. Deja.
Egzaltuotos, vienišos pusiau rusės (būtinai nesuprastos!) audros primityviame, beveik laukiniame Velse. Aišku, šaržuoju, gal be reikalo, nes visos "Akmeninių klevų" recenzijos pabrėžia kad siužetas čia nesvarbus. Galbūt. Jeigu jums užtenka tik formos - tuomet knyga puiki, jei reikia dar ir turinio - tiesiog knyga.
Beje, lietuviškas vertimas nusipelno pačių didžiausių pagyrimų. Na bet čia menka naujiena - būtent ši knyga ir buvo pripažinta geriausia verstine 2012 m.
Užbaigiau Rasos Aškinytės ,,Rūko nesugadinti''. Nedidukė knyga, labiau patraukianti dėmesį tuo kaip parašyta, o ne kas. Siužetas yra apie meilės keturkampį, bet be jokių seilių, dūsavimų, rašymo stilius toks į poetiškumus gal net linkęs. Kiekvienas skyrius užbaigiamas klausimu skaitytojui bei palikta vietos atsakymams užrašyti, tad norint galima ir pasvarstyti įvairiais klausimais. Tokia keista ir nepasakyčiau, kad itin sužavėjusi knyga, bet kad nepatiko, irgi nesinori teigti.
Ir dar prieš porą dienų buvau bibliotekoje, tai pasiėmiau porą knygų: Marcelijaus Martinaičio ,,Mes gyvenome'' ir netikėtai užtikta M. Atwood ,,Tarnaitės pasakojimas''
laTulipe, 10 Bir 2014 - 21:18, parašė:
laTulipe, 10 Bir 2014 - 21:18, parašė: ![]()
Tiesa, nusprendžiau nebedėti gimtadienių.
Ir gerai padarei.
Aš tai džiaugiuosi, kad manęs Picoult kūryba netraukia. Neskaičiau nė vienos jos knygos ir visai nenoriu. Bet kartais pagalvoju- jei pabandyčiau vieną ir patiktų, norėčiau ir visas kitas perskaityti, o jų tiek daug. Tai ir gerai, kad nesinori.

O "Akmeninių klevų" ir "Mes gyvenome" norėčiau.
Tony Parsons "My favourite wife"/ "Mano mylima žmona". Apie jauną teisininką, kuris su žmona ir vaiku atvyksta dirbti į Šanchajų ir susidraugauja/pradeda romaną su turtingo kino išlaikoma mergina. Buvau skaičiusi tik vieną šio rašytojo knygą ("Šeimos keliu"), kuri ne itin patiko, tai ir iš šitos nieko daug nesitikėjau, bet man ji pasirodė daug įdomesnė. Visų pirma, autoriui pavyko sukurti daug ryškių, daugiasluoksnių ir tikroviškų veikėjų. Antra, jos privalumas tas, kad didžioji dalis veiksmo vyksta Kinijoje, todėl daug apie šią šalį ir jos gyventojus pasakojama, pateikiama keletas skirtingų požiūrių. Galėčiau netgi pasakyti, kad bent jau man tai padėjo šiek tiek kitaip pažvelgti į "greičiausiai augančią pasaulio ekonomiką" su visais jos pliusais ir minusais. Siužetas irgi pakankamai įdomus, tik man įkyrėjo skaityti apie dvigubą pagrindinio herojaus meilę- "žmoną myliu, meilužę myliu, abiejų reikia, ką man daryti ir pan.". Laimei, ne visa knyga apie tai buvo, kitaip tikrai būtų nusibodusi.
Dabar skaitau Cortazaro "62. Pasidaryk pats". Nedaug perskaičiau, tai nesinori daryti išvadų, bet tikiuosi, kad ne visa knyga bus tokia kaip pirmi 40 puslapių.

Labas rytas

Nuotaikai pasikelt ir savęs palepinimui vakar užėjau į knygyną, kadangi pamačiau šiokią tokią akciją, tai išėjau su dviem pirkiniais: Kate Morton "Tolimos valandos" ir Randy Susan Meyers "Žudiko dukterys".
O skaityti pradėjau storoką knygą - Vera Henriksen "Vikingų duktė". Ir vėl norvegė rašytoja








zuvyte26, 13 Bir 2014 - 20:21, parašė:
zuvyte26, 13 Bir 2014 - 20:21, parašė: ![]()
l Gal kuriai teko skaityti Chris Bohjalian - "Pribuvėjos dienoraštis"? Sudomino anotacija.

O man pasirodė, kad autorė "užsižaidė' visokiais akušeriniais reikalais, tipo, gal pagąsdins tuos, kas toli nuo medicinos

artistė, 20 Bir 2014 - 19:47, parašė:
artistė, 20 Bir 2014 - 19:47, parašė: ![]()
O man pasirodė, kad autorė "užsižaidė' visokiais akušeriniais reikalais, tipo, gal pagąsdins tuos, kas toli nuo medicinos
. Per daug tos technikos, specifikos ...



Dabar skaitau Tess Gerritsen - "Išlikusieji". Dar tik pradėjau, bet jau įtraukė

Beje Randy Susan Meyers - "Žudiko dukterys" man tikrai labai patiko, plačiau parašysiu vėliau. Pasiaiškinsiu, kodėl man patiko.
