Ačiū, prigyrėt mane, atrodo natūralu palaikyti, slaugyti

reikia palaikyt vyrą, galų gale sau optimizmo daugiau. Bet ir tikėjimo reikia, primint jam, kad toliau pagal planą darom. Socialinė darbuotoja klausinėjo, pildėsi sau, jei reiktų spec priemonių po reabilitacijos, ramiai vyras kalbėjo, nors nėra įprasta aptarinėti vežimėlio poreikį ir pan. Bet šiaip nusiteikęs stotis ant kojų, to labai labai tikimės.
Tiesa nepalieka visai be chemijos, nuo pirmadienio gers merkaptopuriną ir metatreksatą mažom dozėm. Vis tik gana ilgas laikas be chemijos, jau praleidom bent du lašinimus. Bet kaip kitaip, kai organizmas silpnas.
willow, vyrui trombus pirmiausiai tirpdė heparinu, fraxipariną gauna apie 3 savaites du kart per dieną leidžia. Kiek skaičiau apie trombus taip, kažkaip juos varinėja, konsultavosi su angiochirurgais gal ir jums reikėtų. Gal galit paminėti kas per draudimai?
Vyrui centrinės venos kateterį statė 3 kartus per mėnesį. Išiminėjo, keitė dėl vėl šokančių uždegiminių rodiklių. Nors venos oi nekokios, bet gal ir organizmui nepatiko. Vėliau vis tik gali tekt statyti, venų beveik nėra.
NERA, pavadinčiau tai tikėjimu, tikėkit, taip jūs turit tikėti dvigubai daugiau už visus kitus. Nepasiduokit lendančioms niūrioms mintims, nelengva. Bet tikėkit- turi suveikti, turi būti gerai, bus gerai
kastuve, smagu vėl girdėti optimizmą