Skauda širdį dėl visų sergančių. Norisi, kad viskas būtų visai kitaip.
Ida1, skauda širdį dėl jūsų. Jau patarė jums neskaitykit. Nueikit į bažnyčią. Palikit, būkit kartu, semkitės optimizmo viens iš kito, sakėt vyras optimistas, paverkit kartu, nušluostykit ašaras, emocijas paleist reikia. Organizuokitės konsultaciją su neurochirurgais. Viena gydytoja reanimacijoj kai pasakiau, kad aš visada tikėsiu, kad vyras išsikapstys, tik patvirtino (kad ir kokia sunki padėtis buvo)- tikėkit iki paskutinės akimirkos. Ir ne vienam iš artimųjų esu tą sakiusi prie reanimacijos durų per tris savaites mynimo kelių ten, kad ir kaip sunku mūsų vilties reikia ligoniui, kad ir kokia beviltiška padėtis atrodo.
Niekas nežino kaip bus, net gydytojai, kurie duoda tam tikrą laiką, bet ne jie sprendžia kiek mums duota.
Ir jei jausit, kad reikia pagalbos iš šalies, patarčiau pasikalbėti su psichologe, konsultacijos sergantiems ir jų artimiesiems nekainuoja. O padeda, susidėliot mintis, išsikalbėti, tiek jums savo baimes ir nerimą, kurie yra visiškai natūralūs tokioj situacijoj. Tiek jūsų vyrui. Ne kartą kėliau nuorodą
onkopsichologijos centras, nes man tai buvo išsigelbėjimas susirgus vyrui, užklupus sunkioms komplikacijoms ir tiesiog gerėjant pasidžiaugti. Aš kontaktuoju pirmuoju telefonu su psichologe Egle
Individualioms konsultacijoms rekomenduojame užsiregistruoti iš anksto: telefonu 8 646 46669, 8 614 32962 arba el.paštu: opkcinfo@gmail.com.
Dėl gydymo matyt skiriasi nuo galvos smegenų navikų, bet pirmiausia konsultacija su specialistais padės įnešti aiškumo.
Nes šiuolaikiniam LT gyvenime kaip diena taip naujiena.
Jei nudegimai jau buvo dideli, su zaizdomis, tai saltalankis, tikiu, kad gerai padejo, nes siaip saltalanki moterys geria, kai buna isdegintos stemples iki zaizdu. 
