Viskas prasidejo kai su dukrele leidom laika parke, pradejom bendrauti su vienu nepazistamu, jis manes paklause ar viena mergyte teturiu, kaip del antro vaikelio, pasakiau kad tam reikia vyro ir.. mazdaug jis jau vaizdas buvo pasiruoses su manimi namo eiti, as manau ir pati tikrai buciau galejusi pastatyti ji i vieta, bet prileke netuoliese sportaves avinelis(gal girdejo musu pokalbi), tipo ar man nereikia pagalbos, istikruju pasimeciau. Veliau nutiko gan identiska situacija, parke vel nepazistamas bande bendrauti, tas sportininkas vel prileke, logiskai galvojant, koks jo reikalas, gal ten mano net koks pazistamas. Paskui bande kazka sakyti, kad oi kokie tie vyrai, kaip anas is toli i mane spoksojo, kaip jam kartais geda del vyru, zodziu. Man tai kazkiek juokinga, bet istikruju ir malonu. Kad ir kaip, atkreipe tas sportininkas mano demesi i save, man atrodo kad pats kai tik as su dukrele parke ir jis ten, tai nuolat stebi mane, tipo visada pasiruoses padeti, vezimelis apvirto, prileke padeti ( na gal ne tai kad prileke, taip nutiko kad pro sali ejo) maseli vejas musu nupute, bego parnesti, kazkaip nelabai suprantu, cia tipo toks draugiskumas? bendrauti mums gan nesiseka, ir del anglu kalbos (lietuviskai nekalba) ir siaip nesuprantu jo. Pasidomejau jo apie mityba, galvoju sportuoja, gal dar koks vegetaras, tai jis man numete kad ar as cia taip noriu ji vakarienes pakviesti, tikrai ne mano budui kazka kviesti, tai irgi tiesiog pasimeciau. Kita karta, kai mes bendravome, priejo jo draugas, jam zurnala dave, as pasitraukiau toliau, jis mazdaug atrado pyrago recepta, parode man, oi koks skanus turetu buti, tai negi tikejosi kad as jam imsiu ir pyraga kepsiu? as jam pasakiau, kad tikrai skaniai atrodo, galetu iskepti ir su manimi pasidalinti, jis kazka numyke, kad tipo as tureciau kepti, pasakiau kad ir pats dvi rankas turi. Kazkaip kvailai gaunasi, siaip lyg ir fainas jis zmogus, su mano dukrele super bendrauja, bet tai ar jis pats noretu su manimi artimiau susipazinti, taip ir nesuprantu. Nervina siek tiek toks bendravimas, tarsi parodo kad domisi manimi, bet tuo paciu ir nesidomi
Butu bandes kaip visi kiti kabinti, kazkur kviesti, labiau rodyti iniciatyva, buciau pavariusi salin ir pamirsusi, o dabar.. Idomu, kuo viskas baigsis, labai paciai maga kazka jam pasiulyti, vaziavom su dukryte i Paryziu, taip ir norejosi jam irgi pasiulyti, metesi namie inkilas nenaudojamas, tai mazdaug gal paprasyti, kad padetu parke prikalti, paskui tiesiog padovanojau, sake pasikabino sode, is paryziaus grizau, nunesiau knyga apie paryziu, parasiau, kad mazdaug turetum nuvykti, labai fainas miestas. Buvo jo gimtadienis, tai is vis bile kiek dovanu prigalvojau, gerai kad buvo dinges, paskui sake kad pas tevus lyg atosogavo. Dabar noriu prie juros, tai taip ir norisi pasiulyti, bet tai.. Cia pasiskaiciau kad su avinais negerai rodyti iniciatyva. Nervina toks dalykas, negaliu is galvos ismesti, siaip aisku kazkiek net smagu apie ji svajoti. Kad su manimi pasikalbeti niekada neprieina, tai gal istikruju per daug as cia Gi noretu pakviestu, normalesnio ka pasiulytu. Dabar tai atrodo tikrai neatsisakyciau, aisku priklausomai nuo to ka sugalvotu. Zodziu. Ka pasiulysit? Stengtis mesti is galvos? Nera kad jam labai patinki ir siaip gi avinas, sako sunku su tokiais Ar gal vis tik parodyti daugiau iniciatyvos. Busiu dekinga uz patarimus, taciau nuojauta sako kad vis tiek darysiu priklausomai kaip kas susiklostys. O uz inkila stipriai apkabino, as eilini karta pasimeciau, oi o dabar lydausi prisiminusi
Laukiu atsiliepimu
Papildyta:
o pyrago taip ir neiskepe
