Jeigu nėra pralaimėjimo rizikos,nėra ir vilties laimėti.
Meile tai beprotybė, tačiau tik ji vienintele veda link tobulybės. Ji vienintelė verčia siekti, ieškoti, tobulėti ir nestovėti vietoje...
Niekada,niekada...niekam,niekam aš tavęs neatiduosiu...
Serebro - Я тебя не отдам
Niekada,niekada...niekam,niekam aš tavęs neatiduosiu...
Serebro - Я тебя не отдам
Kai įsimyli iki išprotėjimo,
sustok ir niekur nebejudėk,
saugok tai ką turi...nes beieškodamas tobulybės gali prarasti meilę...
sustok ir niekur nebejudėk,
saugok tai ką turi...nes beieškodamas tobulybės gali prarasti meilę...
Nuo laisvės iki išprotėjimo tik viena raidė - We can be free(k)!
/atlikėja Berta Timinskaitė/
Man tai nuo šio lietuviško klipo tai buvo šokoterapija...Taip sakant,pradžioje šokas,vėliau terapija...
Berta Timinskaitė - We can be Free(k) official video
Šokoterapija...
/atlikėja Berta Timinskaitė/
Man tai nuo šio lietuviško klipo tai buvo šokoterapija...Taip sakant,pradžioje šokas,vėliau terapija...
Berta Timinskaitė - We can be Free(k) official video
Šokoterapija...
Nerodyk žmonėms savo laimės. Nenuodyk jiems gyvenimo...
/Anonimas/
/Anonimas/
Meilė-tai ne tada kai į tavo balkoną lipa su rože dantyse...
Meilė-kai po tavo sielą nevaikščioja su purvinais batais...
Meilė-kai po tavo sielą nevaikščioja su purvinais batais...
Meilė niekad viena nevaikščioja...
Su ja nuolat eina skausmas...
Jei nėra ašarų, nereiškia, kad širdis neplyšta...
Paieškok man
Gero oro,
Šilto vėjo paieškok,
Ir,susupęs į gegužę
Išsipusčiusią boružę,
Laumės juosta padabinęs
Ašaras dangaus stiklines,
Upeliu apjuosęs gojų,
Visą šį sukurtą rojų
Su savim padovanok.
/Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.10/
Vajetau,kaip miela...Ypač klipo pabaiga...
Labai miela...
Руслан Алехно - Любимая
Gero oro,
Šilto vėjo paieškok,
Ir,susupęs į gegužę
Išsipusčiusią boružę,
Laumės juosta padabinęs
Ašaras dangaus stiklines,
Upeliu apjuosęs gojų,
Visą šį sukurtą rojų
Su savim padovanok.
/Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.10/
Vajetau,kaip miela...Ypač klipo pabaiga...
Labai miela...
Руслан Алехно - Любимая
Ar pameni, ieškodamas vilties
Vis klausdavai savęs daugybę kartų
Kodėl, žmogau, toks vienišas jauties,
Kodėl jauties lyg būtumei už vartų.
Kiekvienas žingsnis tampa lyg žaizda,
Šviesos šešėlis slystant lango rėmais
Įsminga, kiaurai verdamas tave,
Ir tu jauties lyg pats save ištrėmęs.
Eini ir bėgi, klaidžioji keliais,
Esi nenuorama, veržlus, bebaimis.
Tiki savim - ne laiko pranašais,
O taip ir nesulauki savo laimės.
Kai ji šalia, ją net paliest bandai,
Kai su draugais susirenkat prie stalo,
Suspurda tavo rankų liečiama
Ir nuslenka prie kito stalo galo.
Gal per anksti. Gal kitame laike,
O gal tiesiog tos laimės neužtenka,
Tik nežinia kodėl kaskart tave
Ta išdiduolė ima ir aplenkia.
Ar pameni, ieškodamas vilties
Vis klausdavai savęs daugybę kartų
Kodėl, žmogau, toks vienišas jauties,
Kodėl jauties lyg būtumei už vartų...
/Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.10/
Vis klausdavai savęs daugybę kartų
Kodėl, žmogau, toks vienišas jauties,
Kodėl jauties lyg būtumei už vartų.
Kiekvienas žingsnis tampa lyg žaizda,
Šviesos šešėlis slystant lango rėmais
Įsminga, kiaurai verdamas tave,
Ir tu jauties lyg pats save ištrėmęs.
Eini ir bėgi, klaidžioji keliais,
Esi nenuorama, veržlus, bebaimis.
Tiki savim - ne laiko pranašais,
O taip ir nesulauki savo laimės.
Kai ji šalia, ją net paliest bandai,
Kai su draugais susirenkat prie stalo,
Suspurda tavo rankų liečiama
Ir nuslenka prie kito stalo galo.
Gal per anksti. Gal kitame laike,
O gal tiesiog tos laimės neužtenka,
Tik nežinia kodėl kaskart tave
Ta išdiduolė ima ir aplenkia.
Ar pameni, ieškodamas vilties
Vis klausdavai savęs daugybę kartų
Kodėl, žmogau, toks vienišas jauties,
Kodėl jauties lyg būtumei už vartų...
/Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.10/
Kodėl, kaip taisyklė, po žodžių Tiesą sakant
dažniausiai seka melas??
dažniausiai seka melas??
Pasiliksiu sapne.
Tu išeisi,
Tyliai verdamas
Lauko duris.
Aš užsklęsiu
Ir niekur neleisiu
To, kas buvo
Šiąnakt su mumis.
Pasiliksiu spalvas,
Karštą kvapą
Dar rusenančių
Tavo delnų,
Nuvingiuojantį
Bučinio taką
Tarp sudrėkusių
Lūpų kraštų.
Sustabdysiu
Lėkimą į priekį,
Tegul bus
Ši kelionė ilga...
Eik. Nežadink.
Juk viską palieki
Tirštame tarsi
Rūkas sapne.
/Eglės B.eilės/
Tu išeisi,
Tyliai verdamas
Lauko duris.
Aš užsklęsiu
Ir niekur neleisiu
To, kas buvo
Šiąnakt su mumis.
Pasiliksiu spalvas,
Karštą kvapą
Dar rusenančių
Tavo delnų,
Nuvingiuojantį
Bučinio taką
Tarp sudrėkusių
Lūpų kraštų.
Sustabdysiu
Lėkimą į priekį,
Tegul bus
Ši kelionė ilga...
Eik. Nežadink.
Juk viską palieki
Tirštame tarsi
Rūkas sapne.
/Eglės B.eilės/