Dukros brangesnės už auksą. Jos brangesnės už pačias šauniausias svajones. Dukra-tai dalis tavęs ir tavo dovana pasauliui. Ji-pasaulio viltis,kurią gali mylėti. /Pem Braun,1928/
Trapi,lyg krištolo lašelis, Lengva, lyg pukas erdvėje, Mažutis spurdantis spurgelis Karštam likimo lopšyje Supuoja begalinę viltį, Kad žemė ši - dosni, gera, Kad ne sušalti, o sušilti Ji Dievo buvo sutverta. Mažutis spurdantis spurgelis Lopšy visus namus talpins, Kur visos keturios kertelės I vieną kupstą susipins. O laikas bėgs. Tik naktys ilgos Užtruks lopšinės kelyje, Dienas sukibusias ant smilgos Liuliuos birželis savyje. Sapnus globos mažutės elfės, Broliukai pasakėles seks, O meilėj puoseletos terpės Pasaulyje visiems užteks.
Įsiveržei į mudviejų gyvenimą kaip adra.Apvertei aukštyn kojomis visus mudviejų planus. Klykei per tokį įdomų filmą... Virtuvėje po pietų- lyg po karo... Tačiau koks mielas toks gyvenimas. /Stiuartas ir Linda Makferleinai/
Я сегодня попрыгунья, Я сегодня стрекоза Так мне мамочка сказала. Папа выпучил глаза, Брови сдвинул к носу грозно, Пальцем строго погрозил И сказал, чтоб отдохнула, Нет у папы с мамой сил! Что-то я не понимаю Сил ведь нет не у меня! Ну, зачем сидеть мне тихо? Прыгаю и жду ремня.
Iš pageltusiais lapais dienorasčio..Ten daug eilerasčių... Nebepamenu iš kur nurašiau...
o pasišokti visai neblogai... Papildyta: Jau pabaiga. Atėjo metas
Sudėt visus taškus.
Kažkur pradingo pasaka
Apie gražius namus,
Apie jaukumą židinio,
Karalių su svita.
Deja, tik pasakose būna
Laiminga pabaiga.
/Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.10/