Susėskime šalia bent vieną kartą
Ir ištylėkime visas skriaudas,
Ir ištylėkim, ką ne vieną kartą
Išbėrėme lyg sėklas į vagas.
Ką sėjome kasdien - tedygo usnys,
Ravėjome ir deginom laužuos,
O žemę piktžolių pridengę pusnys
Jau nebeleido grįžti atgalios.
Susėskime šalia. Tyloj pajauskim,
Joj ištylėkime visas klaidas,
Išleiskim kol dar liko visą skausmą
Tegul ramiai išeina. Na, o mes
Dar minutėlę tyliai pasėdėkim
Tegul tyla už mus abu nuspręs
Ko mums labiau reikėjo, ko mes siekėm
Ravėdami nuo piktžolių vagas.
Tegul nuspręs už mus ko mes ieškojom
Ir ką suradom nešvariuos laukuos
kaip kreipiniai '"mielasis" ir "mieloji"
Šarma nusidriekė rudens laukuos.
Jau metas. Kilkime. Tyla sudužo
Paskelbus nuosprendį abiem kartu,
Beliko tik stikliniai laiko dužiai
Pažirę ant supjaustytų dienų.
/
Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.8/