Я буду умничкой... Я буду паинькой.. Лучистым солнышком.. Пушистой заинькой... Но только тронь!!!! Мою систему нервную... Я стану гадиной... Я стану ведьмою...
Raganos šokis
Tango In Night
Я буду умничкой... Я буду паинькой.. Лучистым солнышком.. Пушистой заинькой... Но только тронь!!!! Мою систему нервную... Я стану гадиной... Я стану ведьмою...
Raganos šokis
Tango In Night
Meilė-sunki bausmė už geismą.
/Anne Enright/
/Anne Enright/
Gyvenimas šešėliais sklaidės
Kol laikas ėmė ir išbluko
Taip paprastai, kaip blunka raidės
Ant sveikinimo atviruko.
Kelius seniai nusėdo dulkės,
Juose vos vos matyti pėdos.
Už nugaros tik metų pulkas
Raukšlėm į laiką įsiėdęs.
Į priekį kelią miglos veda
Tirštais debesimis apsupę,
Kas žino ką jos keliui žada
Nubrisdamos į šaltą upę
O kelias tvinksi, tarsi gyvas
Į širdį pėdomis įmintas,
Tarytum laiko negatyvas -
Jau išmestas, bet neištrintas.
Gyvenimas šešėliais driekias
Ir laiko antklodėm uždengęs
Senuosius pėdsakus ir siekius,
Naujajam savo šuoliui rengias.
/Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.8/
Kol laikas ėmė ir išbluko
Taip paprastai, kaip blunka raidės
Ant sveikinimo atviruko.
Kelius seniai nusėdo dulkės,
Juose vos vos matyti pėdos.
Už nugaros tik metų pulkas
Raukšlėm į laiką įsiėdęs.
Į priekį kelią miglos veda
Tirštais debesimis apsupę,
Kas žino ką jos keliui žada
Nubrisdamos į šaltą upę
O kelias tvinksi, tarsi gyvas
Į širdį pėdomis įmintas,
Tarytum laiko negatyvas -
Jau išmestas, bet neištrintas.
Gyvenimas šešėliais driekias
Ir laiko antklodėm uždengęs
Senuosius pėdsakus ir siekius,
Naujajam savo šuoliui rengias.
/Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.8/
Сегодня я леди, а завтра простушка,
Сегодня стройняшка, а завтра толстушка,
Сегодня я буду примерной женой, А завтра устрою себе выходной.
Сегодня болтаю, а завтра молчу.
А просто я женщина. Я так хочу!!!
Сегодня стройняшка, а завтра толстушка,
Сегодня я буду примерной женой, А завтра устрою себе выходной.
Сегодня болтаю, а завтра молчу.
А просто я женщина. Я так хочу!!!
Labryt 
Aš
Tau
noriu
pasakyti
vieną
žodį,
tik
vieną
vienintelį..
Tas
žodis
toks
trumpas
ir
tiek
daug
pasako..
Jis
toks
svarbus
man
ir
tau.
Tiesiog
noriu
pasakyt
LABAS..
Jeigu Tu Su Manim
Aš
Tau
noriu
pasakyti
vieną
žodį,
tik
vieną
vienintelį..
Tas
žodis
toks
trumpas
ir
tiek
daug
pasako..
Jis
toks
svarbus
man
ir
tau.
Tiesiog
noriu
pasakyt
LABAS..
Jeigu Tu Su Manim
Kiek kartų eita, viltasi, ieškota,
Kiek kartų plėšyta ir deginta lapus,
Kiek kartų savo širdimi sijota,
Atsirenkant ir priešus, ir draugus.
Kiek kartų viltys puldamos į uolą,
Purslais ištiškę tirpdavo laike,
Kiek kartų patys savo laimės guolį
Paversdavome skudurų krūva.
Kiek kartų laužėm priesaikas ir ėjom
Tolyn ieškoti tais pačiais takais,
Kiekvieną kart iš naujo įtikėję
Atsitiktiniais žodžiais ir kerais.
Kiek kartų mokėmės, švariai nuprausę
Kelionę sumaitotą, bet ir vėl
Išeidavom širdies neatsiklausę,
Net nebandydami suprast kodėl.
Kiek kartų klupta, pakely raudota,
Kiek kartų laimė buvo aplenkta,
Kiek kartų mūsų neteisybės šluota
Jinai nuo kelio buvo nušluota.
Kiek kartų meilei į duris parodėm,
Neatpažinę jos plačios širdies.
Kiek kartų mes jai patys pasirodėm
Prastos, neišmintingos giminės.
Kiek sau žadėjom - paskutinį kartą.
Beprasmiais žodžiais lopėme spragas,
Kiek kartų svėrėme - toliau ar verta
Barstyti dovanai žiedais dienas.
O jos byrėjo, krito išsiskleidę,
Jomis užsnigo ištisi laukai
Ir klaidžioja juose ne vienas veidas
Tenai visi pažįstami veidai.
Kiek kartų eita, viltasi, ieškota,
Kiek kartų plėšyta ir deginta viltis,
Kiek ateitim kliedėta ir svajota
Ir visa tai, deja, jau praeitis.
/Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.8/
Kiek kartų plėšyta ir deginta lapus,
Kiek kartų savo širdimi sijota,
Atsirenkant ir priešus, ir draugus.
Kiek kartų viltys puldamos į uolą,
Purslais ištiškę tirpdavo laike,
Kiek kartų patys savo laimės guolį
Paversdavome skudurų krūva.
Kiek kartų laužėm priesaikas ir ėjom
Tolyn ieškoti tais pačiais takais,
Kiekvieną kart iš naujo įtikėję
Atsitiktiniais žodžiais ir kerais.
Kiek kartų mokėmės, švariai nuprausę
Kelionę sumaitotą, bet ir vėl
Išeidavom širdies neatsiklausę,
Net nebandydami suprast kodėl.
Kiek kartų klupta, pakely raudota,
Kiek kartų laimė buvo aplenkta,
Kiek kartų mūsų neteisybės šluota
Jinai nuo kelio buvo nušluota.
Kiek kartų meilei į duris parodėm,
Neatpažinę jos plačios širdies.
Kiek kartų mes jai patys pasirodėm
Prastos, neišmintingos giminės.
Kiek sau žadėjom - paskutinį kartą.
Beprasmiais žodžiais lopėme spragas,
Kiek kartų svėrėme - toliau ar verta
Barstyti dovanai žiedais dienas.
O jos byrėjo, krito išsiskleidę,
Jomis užsnigo ištisi laukai
Ir klaidžioja juose ne vienas veidas
Tenai visi pažįstami veidai.
Kiek kartų eita, viltasi, ieškota,
Kiek kartų plėšyta ir deginta viltis,
Kiek ateitim kliedėta ir svajota
Ir visa tai, deja, jau praeitis.
/Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.8/
Didžiausias gyvenimo paradoksas--susieti SIELĄ su vienu žmogumi,o LIKIMĄ su kitu...
Jei manote, kad pasiekėte dugną ... Nenusiminkite ... Nuo dugno vis dar galima atsistumti.
Trumpiausias prisipažinimas meile:
"Sapnuojies".
/Galina Brik/
"Sapnuojies".
/Galina Brik/
Paukščių baladė
Susidėjo viskas taip keistai.
Kur pradingo meilė vakarykštė?
Skrido paukščiai du -
Aukštai, aukštai -
Ir skardžiais balsais iš džiaugsmo krykštė.
Bet audra užgriuvo nelauktai.
Paukščiai atmušė sparnus į uolą.
Susidėjo viskas taip keistai.
Žemėn jie lyg akmenys nupuolė.
Susidėjo viskas taip keistai.
Nebeliko tų svaigiųjų aukščių.
Ir pradėjo neapkęst už tai
Vienas kito šie išdidūs paukščiai.
/Algimantas Baltakis,1964/
Susidėjo viskas taip keistai.
Kur pradingo meilė vakarykštė?
Skrido paukščiai du -
Aukštai, aukštai -
Ir skardžiais balsais iš džiaugsmo krykštė.
Bet audra užgriuvo nelauktai.
Paukščiai atmušė sparnus į uolą.
Susidėjo viskas taip keistai.
Žemėn jie lyg akmenys nupuolė.
Susidėjo viskas taip keistai.
Nebeliko tų svaigiųjų aukščių.
Ir pradėjo neapkęst už tai
Vienas kito šie išdidūs paukščiai.
/Algimantas Baltakis,1964/
Komplimentai
Jei kaklas grakštus
Ir skruostai išbalę,
Mes moteriai sakom:
Tu mano gulbele!
Jei glaustos, murkuoja
Lipšni nematytai,
Mes moteriai sakom:
Tu mano katyte!
O jei darbšti ji
Be krašto, be galo,
Mes moteriai sakom:
Tu mano bitele!
Jei čiauška žvirblelis,
Jei čiulba lakštutė.
Tarsi pasamdyti
Epitetai budi.
O jei supykstam,
Jei ūpas sugenda -
Ir tąsyk lengvai mes
Žodelį surandam.
Žirafomis virsta
Grakštuolės gulbės.
Bitelė bobše,
Kuriai rūpi tik bulvės.
Matyt, ir katytės
Prasti reikalai.
Jei sakom: Na ko
Lyg smala prisvilai!
Jei čiauška: Patauška!
Dainuoja: Ko bliauni!
Ir karvės, ir ožkos
Bandom atkeliauna.
O moteris jaudinąs,
Graužia nagus.
Jinai ne žvėris
Ir ne paukštis. Žmogus.
/Algimantas Baltakis/
Jei kaklas grakštus
Ir skruostai išbalę,
Mes moteriai sakom:
Tu mano gulbele!
Jei glaustos, murkuoja
Lipšni nematytai,
Mes moteriai sakom:
Tu mano katyte!
O jei darbšti ji
Be krašto, be galo,
Mes moteriai sakom:
Tu mano bitele!
Jei čiauška žvirblelis,
Jei čiulba lakštutė.
Tarsi pasamdyti
Epitetai budi.
O jei supykstam,
Jei ūpas sugenda -
Ir tąsyk lengvai mes
Žodelį surandam.
Žirafomis virsta
Grakštuolės gulbės.
Bitelė bobše,
Kuriai rūpi tik bulvės.
Matyt, ir katytės
Prasti reikalai.
Jei sakom: Na ko
Lyg smala prisvilai!
Jei čiauška: Patauška!
Dainuoja: Ko bliauni!
Ir karvės, ir ožkos
Bandom atkeliauna.
O moteris jaudinąs,
Graužia nagus.
Jinai ne žvėris
Ir ne paukštis. Žmogus.
/Algimantas Baltakis/
