)savo motinai negaliu palikt, nes ji beveik visada girta buna.... 
Tai tenka visur su mazaja tampytis, nori nenori, nes daugiau niekam negaliu, o ir neturiu, kam palikti.....Na bet ka padarysi...
Siaip tai as neiviena nepasitikiu, nei savo motina nei anyta...O jei labai labai reikia tai palieku anytai,(jei ji namie buna, nes megsta iseiti pabaliavot pora savaiciu )savo motinai negaliu palikt, nes ji beveik visada girta buna.... Tai tenka visur su mazaja tampytis, nori nenori, nes daugiau niekam negaliu, o ir neturiu, kam palikti.....Na bet ka padarysi...
)savo motinai negaliu palikt, nes ji beveik visada girta buna.... Tai tenka visur su mazaja tampytis, nori nenori, nes daugiau niekam negaliu, o ir neturiu, kam palikti.....Na bet ka padarysi...
Mamai visada,o anytai esu palikus tik 1 kartą per 11metų. 
.Ir gerai ,ir visa nenoriu jai palikt 
.Ir gerai ,ir visa nenoriu jai palikt
mes gyvenam pas anyta,ir dar pusmeti gyvensim,kaip zmogus ji gera,bet tas kismasis kur nereikia.
mum 3 savaites ,o ji aiskina vandeni girdyti,paskui sako va einu sauksteli morku sultyciu mergytei ispausiu
ir pastoviai moko,bet as skundziuosi vyrui,nes kai jsi buna namie ja greit apramina
siandien sako,kam jus tuo vandeniu vaika maitinat[misinukas],todel mergaite ir neprivalgo,kudute.na cia ji pati nusprende kad neprivalgo.sako bent iki menesio maitinti reikejo, jausmas,kad as pati nusprendziau jog 2 savaite pienukas dings
kariavom kol isaiskinau,kad vyras ir as maudysim,jai vis nedasilo kad ji mergytes nemaudys..tenka vonioje uzsirakinti,nes viena karta iejo vidury maudyniu ir sako,negaliu iseiti,skersvejis o kai iejo tai skresvejo nebuvo..
laiaku mergyte ant ranku,o ji spardosi labai,tai anyta atejus griebia vaika,sako nusoks
daug tokiu smulkmenu kurios uzknisa,zinau ji mergytes nenuskriaus,bet kadangi ivedineėja savo tvarka,tai noras kazkada palikti dingsta.
mum 3 savaites ,o ji aiskina vandeni girdyti,paskui sako va einu sauksteli morku sultyciu mergytei ispausiu
ir pastoviai moko,bet as skundziuosi vyrui,nes kai jsi buna namie ja greit apramina
siandien sako,kam jus tuo vandeniu vaika maitinat[misinukas],todel mergaite ir neprivalgo,kudute.na cia ji pati nusprende kad neprivalgo.sako bent iki menesio maitinti reikejo, jausmas,kad as pati nusprendziau jog 2 savaite pienukas dings
kariavom kol isaiskinau,kad vyras ir as maudysim,jai vis nedasilo kad ji mergytes nemaudys..tenka vonioje uzsirakinti,nes viena karta iejo vidury maudyniu ir sako,negaliu iseiti,skersvejis
o kai iejo tai skresvejo nebuvo..laiaku mergyte ant ranku,o ji spardosi labai,tai anyta atejus griebia vaika,sako nusoks
daug tokiu smulkmenu kurios uzknisa,zinau ji mergytes nenuskriaus,bet kadangi ivedineėja savo tvarka,tai noras kazkada palikti dingsta.
QUOTE(Grazke @ 2006 07 12, 00:11)
mes gyvenam pas anyta,ir dar pusmeti gyvensim,kaip zmogus ji gera,bet tas kismasis kur nereikia.
Gyvenimo kartu "privalumai"
Manau ir pas mus tas pats būtų, jei gyventume kartu 
O gyvenant atskirai tokios trinties nėra, tad ir noras palikti būna, nors ir retai...
Na mano vaiką anyta prižiūrėjo metus laiko, kai išėjau į darbą. Jos neatsakingumu nesuabejojau nė minutei. Kiekvieną rytą kai ji ateidavo, pravesdavau instruktažą ir būdavau rami, žinodavau, kad ji viską darys pagal nurodymus. Aišku buvo privalumas, kad ji jau nedirba, pencijoj, todėl nereikia auklės samdyt, bet kai susirgdavo ji pati, kviesdavausi savo mamą, kuri dirba ir negali taip dažnai pabūti. Pastebėjau vieną dalyką, nuo kurio pati buvau apakus anyta pasitikiu labiau nei mama. Mano mama iš tos didelės meilės anūkui, primaitindavo šokoladais, saldainiais ir dar visokiems principams nusižengdavo, nors būdavo griežtai pasakyta, jog nuo saldumynų vaiką beria, ant puodo nesodint ir pan. pan. pan.
Taigi, negalima smerkti nei anytos nei mamos, nes jie saviti žmonės kaip ir mes, su savo pliusais ir minusais
ir būdavau rami, žinodavau, kad ji viską darys pagal nurodymus. Aišku buvo privalumas, kad ji jau nedirba, pencijoj, todėl nereikia auklės samdyt, bet kai susirgdavo ji pati, kviesdavausi savo mamą, kuri dirba ir negali taip dažnai pabūti. Pastebėjau vieną dalyką, nuo kurio pati buvau apakus anyta pasitikiu labiau nei mama. Mano mama iš tos didelės meilės anūkui, primaitindavo šokoladais, saldainiais ir dar visokiems principams nusižengdavo, nors būdavo griežtai pasakyta, jog nuo saldumynų vaiką beria, ant puodo nesodint ir pan. pan. pan. Taigi, negalima smerkti nei anytos nei mamos, nes jie saviti žmonės kaip ir mes, su savo pliusais ir minusais
As tai nelbai noreciau palikti savo anytai, nes ji daugiau moka pasneketi negu ka nors padaryti
Labai teisingas posakis:"anyta -velnio pramanyta" mano anyta tokia ir yra jau gal pumetį nebendrauja uošviai su mumis ir mes su jais 
ir vaiko savo tikrai nepalikčiau jiems pavydžiu toms kurios grąžiai bendrauja su uošviais ir palieka savo vaikučius jiems 
mano ex uošvienės tikrai faini žmonės tik jų sūnus nekokie 
o dabar atvirkščiai sūnus geras, o uošviai -velniai
mano anyta tokia ir yra jau gal pumetį nebendrauja uošviai su mumis ir mes su jais ir vaiko savo tikrai nepalikčiau jiems pavydžiu toms kurios grąžiai bendrauja su uošviais ir palieka savo vaikučius jiems mano ex uošvienės tikrai faini žmonės tik jų sūnus nekokie o dabar atvirkščiai sūnus geras, o uošviai -velniai
QUOTE(ramkis @ 2006 07 12, 09:36)
Na mano vaiką anyta prižiūrėjo metus laiko, kai išėjau į darbą. Jos neatsakingumu nesuabejojau nė minutei. Kiekvieną rytą kai ji ateidavo, pravesdavau instruktažą ir būdavau rami, žinodavau, kad ji viską darys pagal nurodymus. Aišku buvo privalumas, kad ji jau nedirba, pencijoj, todėl nereikia auklės samdyt, bet kai susirgdavo ji pati, kviesdavausi savo mamą, kuri dirba ir negali taip dažnai pabūti. Pastebėjau vieną dalyką, nuo kurio pati buvau apakus anyta pasitikiu labiau nei mama. Mano mama iš tos didelės meilės anūkui, primaitindavo šokoladais, saldainiais ir dar visokiems principams nusižengdavo, nors būdavo griežtai pasakyta, jog nuo saldumynų vaiką beria, ant puodo nesodint ir pan. pan. pan.
Taigi, negalima smerkti nei anytos nei mamos, nes jie saviti žmonės kaip ir mes, su savo pliusais ir minusais
ir būdavau rami, žinodavau, kad ji viską darys pagal nurodymus. Aišku buvo privalumas, kad ji jau nedirba, pencijoj, todėl nereikia auklės samdyt, bet kai susirgdavo ji pati, kviesdavausi savo mamą, kuri dirba ir negali taip dažnai pabūti. Pastebėjau vieną dalyką, nuo kurio pati buvau apakus anyta pasitikiu labiau nei mama. Mano mama iš tos didelės meilės anūkui, primaitindavo šokoladais, saldainiais ir dar visokiems principams nusižengdavo, nors būdavo griežtai pasakyta, jog nuo saldumynų vaiką beria, ant puodo nesodint ir pan. pan. pan. Taigi, negalima smerkti nei anytos nei mamos, nes jie saviti žmonės kaip ir mes, su savo pliusais ir minusais
na cia tai kaip apie mane parasei
as su anyta gan gerai sutariu, yra kai kurie dalykai, kurie mane erzina, bet del to tikrai neriboju jos bendravimo su vaiku. mano vaikas labai ja myli, jam su ja patinka, ir as matau, kad visa diena ji skyria demesi tik tai jam:zaizdzia, skaito knyguites ir pan.
as jai esu labai dekinga
as yra tarp musu tam tikru nesusitarimu, bet as nebijau jai issakyti savo nuomone, ir ignoruoju jostrukumus.
va taip ir gyvenam
nu as pries anyta nieko pries neturiu, bet palikti vaika nors ir porai valandu negaliu, kazkaip nepasitikiu, kodel- nezinau. ir apskritai savo vaika galiu patiket tik savo mamai, o kitiem- tik kai as salia (gal cia dar per stiprus motiniskas instinktas veikia, kuris veliau susinormalizuos 
)
nors savaitgali pakviesti i vestuves, tai teks patiket mazaja anytai
)nors savaitgali pakviesti i vestuves, tai teks patiket mazaja anytai
mano anyta pati sako, kad nebemoketu siais laikais vaiku augint - tiek visokiu naujoviu ir pribumbasu nesuprantu kodel ja galeciau nepasitiket - pati 2 vaikus kuo puikiausiai ishaugino, tai ar pajimt nemokes? ar nuramint? nesamone palikt kol kas pas ja nenoriu, nes pati maitinu, o be to ir nematau kol kas reikalo.
nesuprantu kodel ja galeciau nepasitiket - pati 2 vaikus kuo puikiausiai ishaugino, tai ar pajimt nemokes? ar nuramint? nesamone palikt kol kas pas ja nenoriu, nes pati maitinu, o be to ir nematau kol kas reikalo.
As savo mazyte mielai palieku anytai. Ji moka su ja elgtis: guguoja, myluoja, uzmigdo. Mano tik geri atsiliepimai. Mano mama sakyciau maziau savimi pasitiki negu ji.
