Uošvienė

, aš taip pat negaliu pakęsti tokiu, savivaliavimu,. Užtenka ir tetuliu, kai susitinki, tai maža to kad pataria (nuo patarimu, gali atsiriboti), bet jau tiesiog imasi savo "triuku," (tai medučio, tai šokolado )...

o as pasitikiu tiek savo mama, tiek anyta aisku anyta pasakoja apie savo vaiku auginima ir panasiai, bet nematau cia nieko bloga zirzia visalaik, kad sodint negalima anksti ir taip toliau ir panasiai, bet as nelabai kreipiu demesio, tai normalu, pamatysit ir mes savo vaikams taip sakysim, kai jos augins savo vaikus as isklausau, jei man atrodo, kad protinga, tada jos patarimais pasinaudoju, jei ne, tai neimu i galva ir viskas

o as, zinokit, turbut pavydi pasidariau: man net vidurius sutampo, kai matau, kad ji- anyta mano dukrute ima i rankas ( nu ir tas jos emimas i rankas man baisiai nepriimtinas- ateina ir traukia is manes... tai as taip jau kelis kartus nusisuku, tipo nesuprantu, ko ji nori,,) siaip ji labai geras zmogus, bet man daug kas yra labai nepriimtina. Teko keleta dienu paatostogauti kartu, na ir kas blogiausiai, kad lelytei buvo vos pora savaiciu, as dar po gimdymo nebuvau atsigavusi, o ji ikyriai prispito, kad atostogautume kartu, beje buvo ir mano mama. Tai tik pablogino musu santykius, nes ji susikviete visus kaimynus : vat paziurekit i mano anukele... Mano mama buvo pasibaisejusi del tokio nesupratingumo. Paskui isversdavo akis ir sakydavo" tai kiek tu ja maitini?" O pradzioj juk visi zino, kad leliukai daug neistraukia mamos pieno, ir vet greit isalksta.. zodziu kiekvienas komentaras mane nervino. Tad ir dabar to pasitikejimo ne fontanai Geriau jau draugei palikciau nei anytai. Ir isvis mano dukrute dar per maza buti palikinejama. Juk negales pasakyti kad kas nors nepatinka. tegu pasidziaugia anuke, bet trumpai.

nepasitikiu. niekada nepalikau ir nepaliksiu. aciu dievui gyvena gan toli, nors galetu ir dar toliau
savo vaikus kazkaip isaugino, bet prie mano geriau nagu nekisa.

paskaitau kaip jus savo uosvienem nepasitikit ir baisu darosi. mano anyta nuostabus zmogus, tikrai jei reiktu patikeciau jai savo dukryte keleta valandu priziuret, o jei reiktu ir ilgiau. ji labai gera ir rupestinga. beja teko viena karta porai valandu palikti, tai ji manes atsiklause kaip ka daryt, ir manau, labai gerai priziurejo mano mergaite. niekada nekisa man savo nuomenes, ir pati pripazysta kad jos vaikus augino kitaip, o dabar viskas naujoviskai ,
tfu tfu tfu, kol kas tikrai nesiskundziu savo anyta

Oi tai Tau pasiseke

ir isvis per daug garbes dar turi anytos,kad apie jas snekam ir tiek puslapiu prirasom!!!!!!!!!tikiuosi ausys ir zandai kaista kai jas apkalbinejam....siutas ima....gyvensiu atskirai,tai net neatsigresiu i jos puse.matys mane ir anukeli geriausiu atveju per sventes......

ar as pasitikiu savo anyta???NE,NE IR DAR KARTA NE.
pas mus nuo pat pradziu kampai neapsitryne,o kuo toliau tuo labiau jie astreja.jai nepatiko,kad as ne lenke,juk visos lieuves-padugnes ir paleistuves.pirmas vaikelis mire kai buvau 30sav nescia,tai likom su vyru kalti.siemet susilaukem sunelio,turim su juo problemu,nes rankyte ir ausyte problematiskos(apsigimimai) tai ji budama labai "protinga" ir neturedama gydytojo issilavinimo padare isvadas,kad kalti mes,nes as vaiksciojau karts nuo karto su sijonu iki keliu budama nescia,o vyras mano karts nuo karto gere alu.kaip jums tokios isvados????
dabar del vaiko prieziuros.buvom jai kelis kartus palike,nes man reikejo laikytis vairavimo egzamina,tai mano vyrui skambino kas pora minuciu ir reke i rageli,kodel vaika slapiais drabuziais atvezem,o pasirodo ta tundra atidarinedama buteliuka atsuko ji ir dave vaikui,tai aisku,kad viskas issipyle ant jo.po to kai grizom klausem moralo ir pareiske,kad atvezdami vaika jai turim atvezti perrengimui bent 8 komplektus drabuziu,nes juk vaikas nesveikas ir vis ka nors padaro netaip.juk 1men vaikas jau turi pagal ja laikyt buteliuka.
mano vyras jos vienintelis vaikas,ir ji pagimde budama jau 40,tai as va galvoju,kad gal jai jau ne visi namie,visgi 70 ant nosies...mano vyras pasake,kad jai vaiko daugiau nebepaliksim,jei reiks pats i darba neis.o atvaziuojam pas ja karta i 2 savaites,nors gyvenam nepertoliusiai.bet kai atvaziuojam mazas ja pamates pradeda rekt,pas vaika prasideda isterija,nes jau jos mimikos.cia zinokit kiekvienas issigastu...
bande aiskinti,kad vaiko iki metu negali nei sodinti,nei ant kojyciu statyti.buvom cia pas ja atvaziave pries keleta dienu,tai as islekiau iki bibliotekos,o vyras isejo parukyt,tai musu protingoji mociute nusprende vaikui duoti bulviu traskuciu.vyras parejo is lauko ir kai pamate,tai ojojoj...zodziu man paskambino ir pasake kad lauks masinoj.griztu as is bobliotekos,vyras stovi salia automobilio ir baras su ta ragana.ji nusprende,kad pats laikas vaikui pabandyt kazka naujo...

siaubas!!! kiek cis blogio prisiskaiciau apie anytas uzuojauta jums pati didziausia, aciu dievui, kad maniske nera nei ragana, nei bambekle..tiesiog anyta

O man su anyta pasiseke, pati uzaugino 4 vaikus, yra labai tvarkinga ir kruopsti. Visai rami bunu jai savo maziu paliks, nes zinau kad jam tikrai nieko netruks, bus sotus, svarus ir palinksmintas. Tiesa kartais pavargstu nuo patrimu gausos, bet kaip pries tai mamyte rase, ismokau atsirink kas man naudinga, o i ka demesio nekreipt.

jau rasiau kodel susipykau su anyta.praejo 4 dienos.gaila vaikiuko,noriu kad su mociute bendrautu..galvoju gris anyta nunesiu ji jai,zinau kad pasiilgo.nors ateiti ir atsiprasyti turetu ji.bet nesu piktybiskas zmogus,nemoku pytki...galvoju tiek to,kad pyksimes geriau nebus.grizta ji...pasiemiau maziuka ir einu visa kupina gerumo ir noro susitaikyti.sakau"imkit armanduka,zinau,kad pasiilgot'.o ji atsisuko i mane...ir kai prades...."man jo nereikia!!!!!tu man neaskinsi daugiau ka daryti savo namuose,kai turesi savo buta tada ir vadovauk!!!kur man rukyti,gal i kolidoriu eit?!sirgau tai ir rukiau kambary!!!"likau soke....pasiemiau maziuka ir parbegau i kambari....negaliu nustoti verkti.juk tik gero norejau...juk tai ji turejo ateit ir atsiprasyt,o nes as eit pas ja!!!!!!laukiu vyto...ieskau buto,iseinu is situ namu.daugiau cia nebegyvensiu.

Labai užjaučiu... Skaudu skaityt, kad tap gali elgtis močiutė...Ir visgi žmogus turi tokiu atveju tyčia taip elgtis piktybiškai, nes kiekvienas rūkantis supranta, kad dūmai kenkia ir jaučiasi nerūkančiam už sienos. Pikta kartu su tavim, nes įsivaizduoju tą bobą (negėda taip ją pavadint) neturinčią jokios pagarbos savo sūnui, savo anūkui ir aspkritai aplinkiniams.
Mano vyras rūko, bet pyksta, jei aš neišeinu iš patalpos tuo metu. Pats visuomet atidaro langą, kai rūko, o geriausiai tai išeina pas kaimyną, vaikystės draugą, ir ten parūko, pasisėdi. Man tada ramu, nes žinau, kad ir pykčiai visi praeina jam tada, jei būnam susibarę. Nesuprantu žmonių, kurie gali be sąžinės graužimo prie vaiko rūkyt ir nekreipt dėmesio į vaiko motinos prašymus eit į balkoną rūkyti. Nesuprantu, kaip sėdynę jai sunku pakelt ir nuneš tą storąją iki balkono!!! Kitas reikalas, jei balkono nebūtų, bet jis juk yra!!! Galvoj netelpa. Kelkitės greičiau į kitą butą, nes šeima per tokią bobą gali iširti, o ji tik pasidžiaugs, kiek tokių atvejų yra. Ką gali žinoti, gal ji ir siekia, jei negerbia tavęs visai.