Štai koks
lango profilio ir EPS sandūros mazgas. Be papildomo PVC-108 profilio, vidinėje pusėje priklijavome ir
besiplečiančią akrilinę juostą. Štai
čia geriau matosi, kaip išspręstas šis mazgas.
Langininkai sako, kad jei kada atsiklijuos PVC 108 profilis, tai savo darbą dėl sandarumo ir vandens sustabdymo atliks akrilo juosta. Be to, ši juosta šilta, gerai užsandarina tarpą tarp EPS ir lango profilio. Likusį tarpą iš vidaus užpurkš langininkai. Priėjimas tikrai puikus.
Tiesa, čia dar akrilo juosta neišsipūtus. Važiuosiu pažiūrėti kaip atrodo vaizdas, kai juosta išsipučia.
Papildyta:
QUOTE(mariuzs @ 2014 07 01, 09:53)
Ar būtų kokios problemos ar kaip tik pliusai, darant atskirus pamatukus garažui, nutolusius per sienos šiltalo storį 25-30cm nuo namo.
Kaip įsivaizduoju šiltinti tektu tą namo sieną jau statant garažo sieną. Paliekant kažkokias angas šildymo/vedinimo/elektros sistemoms.
Ar teko matyti kam tokį variantą, nes architektui tai ne
Jei teisingai supratau jūsų klausimą, tai mano name būtent
taip ir padaryta. Štai čia
poliai ir rostverkas matosi dar geriau. O čia
matyti, kaip tarp namo sienos ir polio su kolona praeina apšiltinimo sluoksnis. Vizualiai atrodys kaip vientisas statinys, bet konstrukcija bus atskira.
Papildyta:
QUOTE(GoldenEye @ 2014 07 01, 10:29)
Tiek geoporo, tiek xps'o ilgalaikis įmirkis yra vienodi, tai kame xps pranašumas?
Iš kur jūs tokius duomenis ištraukėte? Gal galite paviešinti? Čia prieš keletą temų buvo apie tai diskusija. Ten kaip tik paaiškėjo, kad geoporas/EPS labai greitai prigeria vandens ir praranda savo šilumos savybes. XPS visiškai kitokia sandara, todėl jis vandens įgeria labai mažai.
Dėl viso pikto pakartosiu šiokia tokią informaciją. Čia ne mano mintys.
Pradžiai pradėsiu nuo to, kad išaiškinsiu kodėl pamatuose reikia naudoti ekstrudinį putplastį, o ne Geoporą.
Geoporas, kad ir yra šiek tiek geriau nei baltas polistirenas (granulės iš dalies sulydytos), bet tai vis tiek yra tas pats polistirenas su burbuliukų struktūra. Finnfoam plokštėse poros formuojamos ekstruzijos būdu, todėl poros yra uždaros ir vientisos visoje plokštėje.
Įgerties bandymas, kuris atliekamas panardinus bandinius po vandeniu 28 paroms yra nepakankamas nustatyti realią izoliacijos įgertį eksploatavimo sąlygomis.
Daug svarbesnė grunte yra vandens įgertis difuziniu būdu, nes grunte visada skaičiuojamas 100% drėgnumas, o vandens skysčio pavidalu būna retai, ir išorinėse konstrukcijose svarbu papildoma įgertis dėl užšalimo/atšilimo 300 ciklų. Kadangi polistirolio medžiagos struktūra yra sudaryta iš burbuliukų tarp kurių visada yra tarpai ir kanalėliai, tai net nedidelis vandens kiekis, patekęs į medžiagą, užšaldamas plečiasi ir ardo EPS struktūra. Finnfoam atveju drėgmė įsigeria tik į perpjautas paviršines poras, todėl šalčio ardomasis poveikis yra minimalus.
Finnfoam plokštės difuziniu būdu įgeria apie 1% drėgmės, o užšalimo/atšalimo 300 ciklų taip pat 1% drėgmės. Suomijoje vertinant izoliacinių medžiagų, naudojamų po žeme, įgertį imamos tik šios reikšmės, nes įgertis po vandeniu absoliučiai tam netinka. Vokietijos DIN standartas taip pat vertina tik difuzinį ir šaldymo/šildymo poveikio įgertį, o ne įgertį po vandeniu.
Deja, bet sužinoti Geoporo šių testų rezultatų nepavyks, nes jie nenori to deklaruoti. Suomijoje skaičiai yra tokie: difuzinė įgertis - 3-5%, papildoma įgertis po šildymo/šaldymo - 4-5%. Viso turim apie 7-9% drėgnumą, kas yra apie 2 kartus suprastėjęs medžiagos šiluminis laidumas (reikalingas dvigubas storis medžiagos).
Lietuvos STR 2.01.03:2003 apie tai sako taip: dėl medžiagų įdrėkimo grunte, skaičiuojant projektines šilumos laidumo vertes, prie deklaruojamo šilumos laidumo keoficiento (tą kurį deklaruoja kiekvienas gamintojas ir jis yra apskaičiuojamas sausame medžiagos būvyje) reikia prideti pataisas dėl medžiagų įdrėkimo: EPS +0,025 W/mk, XPS + 0,004 W/mk. Tai jeigu Geoporo deklaruojamas šil. l.k. yra 0,036 tai +0,025 bus 0,061 W/mk, XPS 0,037 + 0,004 W/mk bus 0,041 W/mk. Pagal Suomišką metedologiją Finnfoam XPS projektinis šil. l. koef. pamatų apšiltinime yra 0,038 W/mk. Taigi, reikia 50% storesnio Geoporo sluoksnio už XPS, kad atitiktų tą pačią U vertę.
Pamato apšiltinimas su putplasčiu įmanomas tik tada, kai jis yra apsaugomas nuo drėgmės drenažinėm membranom (drenažinė membrana turi būti su geotekstile, o ne ta, kurią galima nusipirkti parduotuvėje, nes parduotuvinė atlieka tik mechaninės apsaugos funkciją), o membrana veikia tik tada, kai įrengtas drenažas. Laikui bėgant gali suprastėti drenavimo funkcija dėl medžių šaknų ir t.t., todėl geriau iš karto naudoti vandeniui itin atsparias XPS plokštes, negu daryti sudėtingas ir rizikingas sistemas.
Čia Vokiškas standartas DIN 4108-10, kuriame pagal naudojimo sritį nustatomos minimalios medžiagų charakteristikos. Putplasčio asociacija iš čia nusirašė reikšmes ruošdama savo taisykles, tik pamiršo porą paskutinių eilučių pridėti. Perimeter - tam EPS apšiltinti neskirtas. Todėl labai smagu su Vokiečiais diskutuoti, kai jie nesupranta, kaip gali EPS konkuruoti su XPS, nes juk produktai skirti visiškai skirtingoms konstrukcijoms.
O čia dar
lentelė.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2014 07 01, 15:19)
Pirmame aukšte plytelės, antrame aukšte planuoju laminatą.
O lamintas geresnis sprendimas už parketlentes? Kokia būtų laminto nauda palyginti su parketlentėmis? Kalbu ne apie pinigus, bet apie šilumos atidavimą.
