Pasyvus namas - 27 tema

Labai jau prabangi ir tvirta stogine

Prabangiai cia, su tiek gelezies. O dar stogas, danga... Bus garazo vertė

Negi niekas magnetu ant langu nededa? Ar deda ir grezia kiaurai langa ir nesuka galvos ? dekui

savo laiku terasos buvo greztas ir detas 1 variantas. Kitoms durims - tvirtinti isoreje )2 var.), tik jie tampa matomi

Vienas montuotojas buvo ant remo magnetus sudejes, kitas kazkokius miniatiurinius i pacia varcia idejo. Jau geriau remas perdurtas bet tu kaladikiu matyt nenoriu..

Iš esmės sutinku, jeigu kalba eina apie labai mažus plyšelius, į kuriuos pieštukas nelįstų ir jų kiekis mažas. Praktiškai niekas neskiria laiko šioms vietoms sandarinti, nes jos nesimato, o reikėtų.

Aišku tik paslėptus daviklius. Jei daviklis nepaslėptas, tai dar ir laido gabalas nepaslėptas liks
C variantas išvis ne į temą - čia daviklis garažo vartams, ant kurio mašina gali važiuoti, bet net ir vartams tokio nerekomenduoju. Geriau paprastas magnetukas, sumontuotas ant garažo vartų bėgelio.
Tokie kaip B, tik mažesni, klijuojami (pavadinkim juos D), paprastai slepiami plastikinių langų, durų rėmuose. Ten jiems vietos pakanka, o su A tipo davikliais yra vargo suvesti, blogai suvedus gali prasidėti melagingi suveikimai, į plastikinius nerekomenduoju. Nežinau koks medinio profilis, bet jei tik bus vietos, geriausia būtų ir į medinius dėti D variantą. Jiems pro rėmą pakanka pragręžti ~3mm skylutę laidams. Nemanau kad tokia skylutė gali kaip nors įtakoti garantiją. A davikliui jau reiks ne tik storesnę skylę gręžti staktoje, kad pats daviklis įtilptų, bet dar ir magnetui varčioje. O jei išgręžus nesusiveda, tai dar ir antrą, trečią...

Žiūrint kur tai tikrinsi. Pas mane tai pralaimėtum . Buvo nebaigus klijuoti visų lapų lietus, kai baigiau klijavimo darbus, prieš armuojant iš viršutinių kelių eilių, purškiant putas, buvo išstumiami nedideli kiekiai vandens. Žemiau kelių eilių nuo viršaus, vandens nebuvo, taip kad apie jo prabėgimą kiaurai nėra ką ir kalbėti.

Tiesa, putplastį klijavau sau, ir priklijavęs, papildomai užkamšydavau visus plyčius klijais, kad nebūtų jokio oro judėjimo. Turiu įtarimą, kad jį stipriai sumažinau. Vis tik lieka siūlės tarp putplasčio, nors ir ten keliose vietose esu bandęs užsandarinti pleistru užklijuodamas sudūrimą iš viršaus, bet laiko taupymo sumetimais tai dariau vos keliose vietose, nes tokio sprendimo pasiteisinamumas labai abejotinas, vis tik pleistras ilgai nelaikys.

* Dn16 žiedai max 60m galima kaip Dn20 iki 100m, mažiau liekanų ir t.t.

* Is to iseina, kad maziau kolektoriniu ziedu

* papildomu medžiagų išeiga 30% didesnė su dn16

* Pasipriešinimas mažesnis cirkuliaciniui siurbliui.

* kaina kvadratiniam metrui pigesne apie 1,5lt

Aš ir su šia problema esu susidūręs ir nežinau kaip pasielgti
Papildyta:


Yra nemažai variantų, kaip tai padaryti, bet pakolkas neradau man patikusio varianto. Linkstu prie atskiro konstruktyvo, bet jis, kaip ir visi kiti man žinomi sprendimai, turi savų problemų (konstruktyvui būtų tvirtinami balkiai palei apšiltintą namo sieną, prie kurių vėliau tvirtintūsi stoginė, bet tie balkiai savo storiu sumažintų mano stoginės vidinės erdvės plotą, kuris ir taip minimalus), kurios mane stabdo nuo tokios stoginės.
Papildyta:


Nors 2013 metais pasirodęs Kites ir sudomino savo sprendimu, naudojant plastikinį profiliuką uždengiantį putplasčio apačią, kuris iš esmės yra sprendimas čia iškeltai problemai, aš pasirinkau kitą variantą. Apačią nuarmavau, absoliučiai taip pat, kaip ir visą fasadą. Tai dar vienas sprendimas pacituotos problemos sprendimui.

Šie sprendimai nekontaktuoja su mūru, bet kai cokolio apšiltinimas irgi nuarmuotas ir baigiasi žemėje, oro cirkuliacija per žemės sluoksnį net jei ir galima, tai labai labai nedidelė, kad vertėtų į tai kreipti dėmesį.

Nors man putos, kaip sandarumą užtikrinanti priemonė, nekėlė pasitikėjimo, atliktas testas panaikino visas abejones, vis tik sprendimo apšiltinimo sluoksnį apipurkšti putomis nelaikau idealiu. Mano supratimu, armavimo sluoksnio, apšiltinimo sluoksnio sandarumo užtirinimui turėtų užtekti. Namo sandarumas vis tiek bus užtikrinamas iš namo vidinės pusės.

Putų iš išorės purkšti nerekomenduočiau, nes bus problemų su rasos tašku, be to, ideliai tokių sienų nenulyginsit, tad teks daryti vėdinamą fasadą, kuriam reikalingas šilumos tiltelius sukeliantis karkasas.

Apšiltinimo sluoksnio sandarumas turi būti tik toks, kad vėjai bei viduje vykstanti konvekcija iš jo neišneštų šilumos. Noras visą namo sandarumą užtikrinti apšiltinimo sluoksniu, manau yra neteisingas. Kad ir koks sandarus bus apšiltinimo sluoksnis, vidines sienas vis tiek tinkuosite, vat tada ir rūpinkitės namo sandarumo užtikrinimu.
Papildyta:


Čia mano supratimu Bangas aptaria ne konvekcijos apšiltinimo sluoksnyje problemą, bet šalto oro apačioje patekimo į apšiltinimo sluoksnį ir sušilusio ištekėjimą apšiltinimo sluoksnio viršuje. Toks oro tekėjimas turėtų didesnę jėgą, kuri didėtų su kiekvienu sienos aukščio metru, bei temperatūrų skirtumu.

Beje, dėl skysčio skverbties pritariu. Savo akim mačiau ir sunkiai tuo patikėjau, kai lietus per gerai užklijuotą bituminę juostą ties sujungimu su profiliu, grynai per klijų sluoksnį, sunkėsi į namo vidų. Nebuvau tuo metu padaręs vandens nutekėjimo išorinėje lango pusėje ir su sunkio jėga skystis prasiskverbė. Kad oras prasiskverbs per bituminės juostos ir lango profilio susijungimo vietą mažai tikiu, nors mano suvokimu, tai ir skysti neturėjo prasisunkti.
Papildyta:


Aš lygiai tą patį kelios temos atgal čia Cibuliui yrodinėjau . Šilumos siurblio, bei kitų atsinaujinančių šilumos šaltinių atveju, kuriems aktuali, kaip galima mažesnė šilumnešio temperatūra, mano manymu 20mm vamzdis efektyvesnis už 16mm vamzdį.

KKK atveju, nematau problemų ir dėl 16mm vamzdžio. Su juo bus pigiau, o efektyvumas mažai skirsis.
Papildyta:


Kaip tais šiuo punktu netikiu .