Jei daromos atskiros kilpos tai yra galimybė jas reguliuoti (temperatūrą ar debitą). Čia tokia maža kilputė, kad nežinau ar tikrai apsimokėjo eikvoti kolektoriaus jungimo vietas. O ji tikriausiai yra su reguliuojama temperatūra?
Šiaip, kaip ir pas mane artėja tokia situacija (maža patalpa), tai galvoju dubliuoti kilpą su šalia esančios patalpos.
Šiaip jau viskas išvedžiota, bet tamstos atveju buvo galima paduodamas/grįžtamas praeinančias per tą patalpą pavingiuot.
Kažkokios kilpų ilgio ribos yra.
Kas jei kilpos trumpesnės ir jų daugiau: temperatūrų reguliatoriai prisidaro.
Kas jei kilpų mažiau, bet jos ilgesnės: temperatūrų reguliatoriai daugiau atsidarę.
Vedu reikalą prie to, kad vamzdžio ilgis visais atvejais vienodas, tai hidraulinių nuostolių čia nereikėtų prikišinėti. Esmė, ką ir daro projektuotojai, kiek maks. šilumos gali atiduoti žiedas, kad reiktų kuo mažiau droseliuot srautą.
QUOTE(saaba @ 2014 06 09, 12:53)
Jei daromos atskiros kilpos tai yra galimybė jas reguliuoti (temperatūrą ar debitą). Čia tokia maža kilputė, kad nežinau ar tikrai apsimokėjo eikvoti kolektoriaus jungimo vietas. O ji tikriausiai yra su reguliuojama temperatūra?
Šiaip, kaip ir pas mane artėja tokia situacija (maža patalpa), tai galvoju dubliuoti kilpą su šalia esančios patalpos.
Šiaip jau viskas išvedžiota, bet tamstos atveju buvo galima paduodamas/grįžtamas praeinančias per tą patalpą pavingiuot.
Kažkokios kilpų ilgio ribos yra.
Kas jei kilpos trumpesnės ir jų daugiau: temperatūrų reguliatoriai prisidaro.
Kas jei kilpų mažiau, bet jos ilgesnės: temperatūrų reguliatoriai daugiau atsidarę.
Vedu reikalą prie to, kad vamzdžio ilgis visais atvejais vienodas, tai hidraulinių nuostolių čia nereikėtų prikišinėti. Esmė, ką ir daro projektuotojai, kiek maks. šilumos gali atiduoti žiedas, kad reiktų kuo mažiau droseliuot srautą.
Šiaip, kaip ir pas mane artėja tokia situacija (maža patalpa), tai galvoju dubliuoti kilpą su šalia esančios patalpos.
Šiaip jau viskas išvedžiota, bet tamstos atveju buvo galima paduodamas/grįžtamas praeinančias per tą patalpą pavingiuot.
Kažkokios kilpų ilgio ribos yra.
Kas jei kilpos trumpesnės ir jų daugiau: temperatūrų reguliatoriai prisidaro.
Kas jei kilpų mažiau, bet jos ilgesnės: temperatūrų reguliatoriai daugiau atsidarę.
Vedu reikalą prie to, kad vamzdžio ilgis visais atvejais vienodas, tai hidraulinių nuostolių čia nereikėtų prikišinėti. Esmė, ką ir daro projektuotojai, kiek maks. šilumos gali atiduoti žiedas, kad reiktų kuo mažiau droseliuot srautą.
Kuo ilgesnė kilpa tuo daugiau šilumos ji turi pernešti. Galima didinti šilumnešio temperatūrą arba tekėjimo greitį. Temperatūros didinti negalime dėl ŠS, lieka išeitis didinti greitį. Didesnis greitis, didesnės cirkuliacinio sąnaudos.
Trumpos kilpos gerai, bet jos reikalauja papildomų atšakų kolektoriuje ir brangių jungčių. Ilgos irgi blogai dėl įvardintų priežasčių, bet 20mm vamdelis čia taiso padėtį, nes su mažesniu greičiu pernešama daugiau šilumos ir 80-90 m kilpos dar bus ok. Pas mane visos kilpos po 50m x20mm, man tai pasirodė optimaliausia, nors nusižengiau daugeliui kitų vedžiojimo taisyklių, bet rezultatu neabejoju ir juo būtinai pasidalinsiu. Nesureikšminčiau vamzdelio vedžiojimo šiltame name, vistiek bus gerai, bus visur šilta jeigu prisilaikoma esminių vedžiojimo taisyklių. Viskas bus gerai
QUOTE(BangaS @ 2014 06 09, 13:19)
nors nusižengiau daugeliui kitų vedžiojimo taisyklių, bet rezultatu neabejoju ir juo būtinai pasidalinsiu. Nesureikšminčiau vamzdelio vedžiojimo šiltame name, vistiek bus gerai, bus visur šilta jeigu prisilaikoma esminių vedžiojimo taisyklių. Viskas bus gerai
O kokios tos esminės vedžiojimo taisyklės?
QUOTE(cibulis @ 2014 06 09, 13:35)
O kokios tos esminės vedžiojimo taisyklės?
- atstumai tarp vamzdelių maždaug vienodi
- minimalus stežkės storis bent 70mm. Kuo storesnė, tuo geriau.
- vienodas kiekis vamzdelių tenkantis vienam šildomų grindų kvadratiniam metrui
- visas vamzdelis betone jeigu naudojamas ŠS
- nėra sujungimų betone
- kuo mažiau vamzdelio "susikryžiavimų"
- vamzdelių apsauga ties durų slenksčių kompensacine siūle ir kitomis siūlėmis
- kolektorius kiek galima arčiau namo centro.
- nelaužyti vamzdelio. Sulenkiai aliuminį vamzdelį - išmesk.
- būti garantuotam, kad vamzdeliai sveiki prieš betonuojant. Daryti slėgio bandymą arba pasitikėti įrengėju.
QUOTE(cibulis @ 2014 06 09, 13:05)
O ką reiškia droseliuoti?
Mažinti šilumnešio praėjimo kiekį kokiais tai reguliatoriais (termostatinis, mechaninis ar dar kokių išrasta).
QUOTE(BangaS @ 2014 06 09, 13:19)
Trumpos kilpos gerai, bet jos reikalauja papildomų atšakų kolektoriuje ir brangių jungčių.
Trumpa kilpa (cibulio WC atveju) nežinau ar gerai, nes (jei nereguliuojama temp.) neatvėsina pakankamai šilumnešio ir į grįžtamą kolektroių grįžta beveik neatvėsęs vanduo. Tas vanduo keliauja per ŠS (vėlgi nepakankamai vėsus) ir jį reikia mažiau šildyti. Mažiau šildyti--> trumpiau (arba mažesniu apkrovimu) dirba ŠS--> mažesniu apkrovimu--> mežesnis NVK!
Geriausias naudingumas kai kuo daugiau šilumos atimama iš vamzdelių (t.y. kažkas ta šiluma pašildoma)- tuo sistema efektyvesnė. Visa kita kaip pas BangaS'ą daryta ir ką kalba- pritariu ir pas save siekiu kažko panašaus. Tik sprendžiu kas kurioj vietoj geriau/efektyviau.
O mano santechnikai d16 vamzdeli nori maximum 60m israityti, gal vamzdzio gamintojas parduodamas ji prideda kazkoki sertifikata su maksimaliu ilgiu? 
ne blogo nori 
taciau galima ir ilgesni raityti. Gamintojas to tikrai nenustato.
iki 90 m 16 -tukas veiikia gerai
taciau galima ir ilgesni raityti. Gamintojas to tikrai nenustato.
iki 90 m 16 -tukas veiikia gerai
QUOTE(kristinka_2010 @ 2014 06 09, 18:47)
O mano santechnikai d16 vamzdeli nori maximum 60m israityti, gal vamzdzio gamintojas parduodamas ji prideda kazkoki sertifikata su maksimaliu ilgiu?
O ar cia yra susidejusiu Tece SLQ MDXc grindų šildymo vamzdzius ir nerudijancio plieno kolektorius? Ar patenkinti kokybe?
QUOTE(BangaS,)
Ką rekomenduotumėte pasirinkti: 400-tinį ar 700-tinį modelį jeigu orientuotis į vėdinimą su ŽŠ.
Kainos skirtumas gal ~500-700Lt
Didesni ventiliatoriai nelabai efektyviai veiktų prie 100 m3/h ir daugiau užima vietos, tai vieninteliai didesnio įrenginio trūkumai.
Galvojau apie 400-tinį, bet gal verta paimti 700-tinį?
Ar pas jus jaučiasi rekuperatoriaus triukšmas naktį esant vėsinimui?
Kainos skirtumas gal ~500-700Lt
Didesni ventiliatoriai nelabai efektyviai veiktų prie 100 m3/h ir daugiau užima vietos, tai vieninteliai didesnio įrenginio trūkumai.
Galvojau apie 400-tinį, bet gal verta paimti 700-tinį?
Ar pas jus jaučiasi rekuperatoriaus triukšmas naktį esant vėsinimui?
Mano šū..dinas amalvos daiktas nerodo debito, todėl negaliu realiai patarti kiek gi m3 reikia kad pasijustų vėsa... jau nekalbant apie įrenginio surinkimo lygį (garažinis) ir dėl to kylančių problemų... Vienintelis dalykas kuo esu visiškai tikras tai kokybiškas bypass'as - jums kaip ir man jis būtinas. Todėl atkreipkite į tai dėmesį, min 125 diametras ir visiškas srauto apvedimas aplink šilumokaitį. Nesirinkite įrenginio jei apylanka tokia juokingai maža kaip mano.
Yra variantas vėsinimui statyti atskirą kanalinį, bet man ta idėja nepatinka, rekupo ec varikliai yra efektyvūs ir lanksčiai valdomi, todėl būtent jie turėtų atidirbinėti investicijas.
Pats įrenginys yra tikrai triukšmingas, ir jei būtų sumontuotas gyvenamose patalpose neapsikęstume triukšmo. Paleidus 70-90% greičiu kriokia kaip reikiant. Bet uždarius tech. patalpos duris triukšmo negirdžiu. Difuzoriai tylūs, gal truputi girdisi ištraukimas vienam san mazge.
Pagrindinis ginklas nuo perkaitimo - žaliuzės. Lyg pavyko susidėlioti terasos stoginės gamybą, tai duos 100% vitrinos šešėliavimą vasarą, bus unikalus ir pionieriškas gaminys.
QUOTE(Vilienė @ 2014 06 09, 23:33)
QUOTE(BangaS,)
Ką rekomenduotumėte pasirinkti: 400-tinį ar 700-tinį modelį jeigu orientuotis į vėdinimą su ŽŠ.
Kainos skirtumas gal ~500-700Lt
Didesni ventiliatoriai nelabai efektyviai veiktų prie 100 m3/h ir daugiau užima vietos, tai vieninteliai didesnio įrenginio trūkumai.
Galvojau apie 400-tinį, bet gal verta paimti 700-tinį?
Ar pas jus jaučiasi rekuperatoriaus triukšmas naktį esant vėsinimui?
Kainos skirtumas gal ~500-700Lt
Didesni ventiliatoriai nelabai efektyviai veiktų prie 100 m3/h ir daugiau užima vietos, tai vieninteliai didesnio įrenginio trūkumai.
Galvojau apie 400-tinį, bet gal verta paimti 700-tinį?
Ar pas jus jaučiasi rekuperatoriaus triukšmas naktį esant vėsinimui?
Mano šū..dinas amalvos daiktas nerodo debito, todėl negaliu realiai patarti kiek gi m3 reikia kad pasijustų vėsa... jau nekalbant apie įrenginio surinkimo lygį (garažinis) ir dėl to kylančių problemų... Vienintelis dalykas kuo esu visiškai tikras tai kokybiškas bypass'as - jums kaip ir man jis būtinas. Todėl atkreipkite į tai dėmesį, min 125 diametras ir visiškas srauto apvedimas aplink šilumokaitį. Nesirinkite įrenginio jei apylanka tokia juokingai maža kaip mano.
Yra variantas vėsinimui statyti atskirą kanalinį, bet man ta idėja nepatinka, rekupo ec varikliai yra efektyvūs ir lanksčiai valdomi, todėl būtent jie turėtų atidirbinėti investicijas.
Pats įrenginys yra tikrai triukšmingas, ir jei būtų sumontuotas gyvenamose patalpose neapsikęstume triukšmo. Paleidus 70-90% greičiu kriokia kaip reikiant. Bet uždarius tech. patalpos duris triukšmo negirdžiu. Difuzoriai tylūs, gal truputi girdisi ištraukimas vienam san mazge.
Pagrindinis ginklas nuo perkaitimo - žaliuzės. Lyg pavyko susidėlioti terasos stoginės gamybą, tai duos 100% vitrinos šešėliavimą vasarą, bus unikalus ir pionieriškas gaminys.
Pas tave visas namas pionieriskas,netik stogine
Papildyta:
Cibuli.Galime ir online issivedzioti grindini.
