Pasyvus namas - 27 tema

Situacija ta, kad norint, kad nebūtų plyšiukų, putplastį reikia įsprausti. Įspraudžiant visi putplasčio nelygumai susispaudžia ir lieka viena pakankamai sandari siūlė.

Papildyta:


Plyšelis plyšeliui nelygus. Jei jis sandarus ir plyšelis nedidelis, konvekcijos būti neturėtų. Pagrindinę problemą matau tame, kad pavyzdžiui fasadinio apšiltinimo plyšeliai gali turėti išėjimus fasado apačioje ir viršuje. Tumet konvekcija vyks pilnu pajėgumu - apašioje oras bus įsiurbemas į apšiltinimą, tekėdamas per apšiltinimo plyšelius oras sušils ir pakankamai stipria srove bus išpučiamas viršuje. Jei tie plyšeliai lokalūs ir bent iš vieno galo užsandarinti, nematau jokių problemų dėl jų.
Papildyta:


Tai, kad grindinis vėsinimas veiksmingas ir komfortabilus, teigia rimti grindinio šildymo sistemų medžiagų gamintojai, taip kad abejonių kaip ir nekyla, nors čia statybos, visko pasitaiko.

100%



Aš vis dar tikiuosi, kad man ir šioje srity stipriai pagelbės termomasė

As specialiai nenaudojau eps kliju grindyse. Nenoriu kad klijai betono svori laikytu, manau lapai torejo sukristi, ishsivaikscioti palei grunta. Betonuotojams nera labai svarbus pavirsiaus lygumas...

prie to pacio - o kaip "apdirbinejot"/siltinot/sandarinot ta vieta kur eina sildymo vamzdis? Tarkim nuo katilo iki kolektoriu? ten graziai su polistirolu sudeti tai be sansu, vienintele iseitis putomis apipusti, kad tustumu isvengti...

Pas mane daryta taip, elektra grunte arba ant perdangos. Toliau ant perdangos 2cm pripjauta tarp vamzduku (juodi elektros), ant virsaus vanduo ji gaubia 5cm eps (ifrezuota is apacios), toliau grindinis. Pirmam aukste irgi panasiai susloksniuota.

as turejau omenyje sildymo vamzdi D32+kevalas, cia toks eina nuo katilo iki kolektoriu..

Max dieną-dvi. Po to ji "gelbės" atvirkščiai - pradės atidavinėti šilumą kai stengsitės kaip nors vėsinti.

Neapdirbti jie pas mane dar, santechnikai gryba pjauna...

O kokio ilgio paties kilpos?

Sigutė jau čia nepadės.
Po langais tas 5-6cm putų man irgi nepatinka. Jos bus su dideliais oro burbulais viduje, prastai izoliuos šilumą. Jeigu reikia tokio storo sluoksnio tai jau reikėtų dviej komponentų putas imti.
Geriau reikėjo 1-2cm palikti.
Putas formuoti galima pridedant lenteles su polietileno plėvele apipurkšta vandeniu (šlapia prieš užpūtimą), tik neskubėkite nuimti, nes po plevele jos ilgai kietėja, bent dienas. O tokie storiai gal net ir savaitę.


Ką rekomenduotumėte pasirinkti: 400-tinį ar 700-tinį modelį jeigu orientuotis į vėdinimą su ŽŠ.
Kainos skirtumas gal ~500-700Lt
Didesni ventiliatoriai nelabai efektyviai veiktų prie 100 m3/h ir daugiau užima vietos, tai vieninteliai didesnio įrenginio trūkumai.
Galvojau apie 400-tinį, bet gal verta paimti 700-tinį?

Ar pas jus jaučiasi rekuperatoriaus triukšmas naktį esant vėsinimui?


Gal galima plačiau? Aš taip pat buvau nusižiūrėjęs palubinį.


Koks skirtumas kokia patalpa? Vonia ir miegamieji yra atskira kalba, bet visa kita šildoma erdvė yra vienoda. Pridarant skirtingų ilgių kilpų išauga hidrauliniai nuostoliai, nes trumpesnes kilpas reikia pridarinėti, o ilgesnėse bus ir taip išaugę nuostoliai, bet tai nėra esmė. Jeigu paprasta įrengti vienodo ilgio kilpas, manau, kad neverta daryti skirtingo ilgio vamzdelių nors man lengva kalbėti, kai kalba eina apie PP, o standartiniu atveju bus sunku pravesti kilpos gabalą į kitą kambarį, nes yra sienos.



Tikras vargas su tais standartiniais pamatais, PP nepalyginamai lengviau viskas darosi. Gal tik komunikacijas pravesti iš anskto yra kiek sudėtingiau.


Efektyvus, tai efektyvus, bet užkels santykinę drėgmę patalpose iki nepageidaujamos. Šaldyti grindų negalima daugiau kaip iki +17-18C, pradės rasoti.
Bet vistiek ženklų indėlį vėsios grindys duos. Va kad dar ir sienos būtų vėsinamos...

Šeštadienį išliejome bandomąjį 15 m2 sienos fragmentą su liktiniu NEPS klojiniu iš lauko ir nuimamu iš vidaus. Bandymas neblogai atspindėjo teoriją, bet darbas gan sudėtingas. 3 metrų aukščio slanus betonas gerai slegia klojinius, oi gerai, net vanduo sunkiasi kiaurai storą NEPS.

o ka sienos trukdo? o kodel negalima daryti "per siena"? isgrezei 2 vnt skyliu ir patalpa us kolektoriaus "sienos" silta. kodel butinai per duru anga reikia?

O kokie ilgio skirtumai galimi? Tarkime antro aukšto kambarių kontūrų ilgiai yra tokie: 81, 84 ir 94 metrai. Vonios - 73 metrai, drabužinės - 51 metras.

WC patalpos pagal projektą iš viso neturėjo būti nei vienos kilpos, nes būtų pakakę tik pratekančio vandens, nes toje patalpoje yra kolektoriaus dėžė. Santechnikas išvedžiojo savo nuožiūrą vieną kilpą kokių 5 metrų.

Visų kitų patalpų ilgiai daug maž vienodi, o WC ženkliai trumpesnis. Antras aukštas dar neužbetonuotas. Galiu vieną kilpą pašalinti. Klausimas ar verta?

Pridedu antro aukšto projektą. Pirmame aukšte šiek tiek keblesnė situacija: kilpų ilgiai nuo 30 iki 90 metrų. Realiai reikėtų kambarių kilpas skaidyti iki 30-35 metrų ilgio.

O kuris variantas geresnis: trumpesnės ar ilgesnė kilpos? Beje, kas būtų sistemoje, jei vienas kilpa 5 metrų, o kita - 100 metrų. Santechnikai subalnsuotų, bet ką lemtų toks kilpų skritumas.

pagal grindinio sildymo projekta pas mus vamzdziu ilgiai: 93.28; 90.28; 89.02; 86.25; 85.41; 82.66; 70.34; 66.94; 66.32; 64.60; 42.89; 42.79; 17.22. kazkaip nepanasu i "vienodo ilgio" o ir projektuotojas negrybas.. o srautus sureguliuoti paprasta, nes projekte debitas nurodytas, o ant kolektoriaus debitomaciai stovi...