QUOTE(Leksa @ 2016 06 09, 12:08)
savo pozityvumu??? o tai galima ka nors erzinti pozityvumu? Ar paciai susierzinti del kazkieno pozityvumo? Jei taip, tai tavo tos drauges ir pazistamos visai kokios nukvakeles. Neisivaizduoju kaip ir kokiu tikslu tuomet su tokiom bendraut, jei jas erzina pozityvus zmogaus elgesys
man kazkodel pasirode, kad toji Chee... drauges nervuoja ne pozityvumu, o arogancija "mazdaug paziurekit, kaip man faina, kiek as turiu laiko, o jus kamuojates su kokiais tai nusmurgusiais savo diedais"
QUOTE(Sėlija*** @ 2016 06 13, 16:55)
Nu isivaizduok- darbine problema.
arba valdzia kas is giminiu, tai negijo, kad atleis, arba poch***iste, kuri tingi dirbt, tai ir kliedi, kad paciai galvos sukt nereiketu.
QUOTE(mylimuke! @ 2016 06 15, 15:49)
man kazkodel pasirode, kad toji Chee... drauges nervuoja ne pozityvumu, o arogancija "mazdaug paziurekit, kaip man faina, kiek as turiu laiko, o jus kamuojates su kokiais tai nusmurgusiais savo diedais"
man irgi toks itarimas, kad gal cia labiau erzina begalinis gyrimasis - kokia as faina, kaip man super.
Labai netyčia vėl užtikau temą, matyt ne veltui pačios rankos suspaudinėjo mygtukus ir atvedė čia, nors buvau ir pamiršus, kad čia rašiau kažkada.. o dar ir minimas mano nick'as, ne veltui kartais ir ausys man kaito
Čia jau spręsti Jums, kaip Jūs tą pozityvumą suprantate
Mano elgesys nėra erzinantis. Bet aplinkinius erzino ir piktino ir atstūmė keletą metų many tvyrojęs šaltumas ir nelaimingos povyzos demonstravimas visur kur tik įmanoma-darbe, namuose, parduotuvėje ir pnš. Užsisklendžiau savy, vengiau žmonių, bendravimų. Teko susiimti ir keisti požiūrį į esamas situacijas, įvykius į pozityvesnę pusę. Faktas, kad tai padėjo man atsistatyti į tą reikalingą vidinį balansą ir dauguma gyvenimiškų situacijų ėmė keistis, taisytis (pvz. šiuo metu keičiu darbą į dar geresnį, net neįsivaizdavau, kad jį išvis gausiu, nes keičias ir mano specialybė, taip pat kai kurie asmeninio gyvenimo pokyčiai įvykę, ir labai smagūs, ir santykiai su žmonėmis, ir pnš. Žinoma, dar ir atsisijojo kas yra kas tame 'draugų' rate, vieni pasitraukė, kiti liko).
Taigi, protingosios, pačios mąstykit ką norit, bet pabuvimas "juodoj gyvenimiškoj duobėj' ir keletą metų trukusiuose sunkumuose, taip "pakrato", kad belieka tik atsimerkt, iš visiško negatyvo keist požiūrį į pozityvesnį, nors ir netikėjau, ir bumbėjau ir durninau visus tuos, kurie man tai aiškino apie va tą pozityvesnį požiūrį, bet pabandžiau, ir tikrai pasiteisino. Bent man. Kiekvienam savas išbandymų ir gyvenimiškų pamokų kelias.
Įdomu paklausti, o Jums labai patiktų pažintis su nuolat niurzgančiu, piktu, amžinai viskuo nepatenkintu vyru? Kuris tik bumba ir bumba kaip viskas blogai,darbe beprotiškai sunku ir nieko daugiau nebesinori, tik miegot arba atsigulus į lubas žiūrėt? Toks tatai tik pavyzdys. Man nebuvo iki tokio baisaus lygio pakritimas, bet buvo. Ir jis mane pačią slėgė ir aplinkinius neigiamai nuteikdavo, kad suprantu, kodėl kiti manęs privengdavo, tokios šaltos ir nelaimingos.
"Erzinti pozityvumu", tai tiesiog šypsotis, džiaugtis gyvenimu suvokus, kad ne vyras man laimę suteiks, o laiminga pirmiausia turiu būti pati iš vidaus. Bendravimas toks, kad susitikus ne kitų gyvenimus aptarinėti būtinai iš negatyvios pusės, taip sakant "aplodinėti", o tiesiog imtis neutralesnių, įdomesnių temų, linksmesnių dalykų, pašnekesių apie gražius, gerus, smagius dalykus ir t.t.. Blogio, smurto, patyčių, "purvinų" apkalbų jau tiek ir taip aplink apstu, kad žmonės nuo to seniai pavargę, ir traukias nuo bendravimo su tokiais negatyvais.
Galiu pasakyti tiek, kad visi pokyčiai man į naudą, ir pati jaučiuosi pagaliau gerai, ir sveikata atsistačiusi, ir aplinkiniai pastebi manuosius pokyčius į gerą, pabrėžia, kad mano veidas švyti, visa atsigavus. ir kaip čia nepavadinsi, kad pozityvu?
Ne kiekvienam tai suprasti, kaip matau.
Esu pakankamai adekvati, galite dėl to net neabejoti.
Taip, viskuo nepatenkinti, nematantys jokio gerio tikrai erzina, ir tokių privengiu pati. Ir turiu sveiko proto, kad dar būčiau kažkokia pozityvi nupušėlė, gyvenanti tik rožiniam pasaulyje.
Turim ir mes tokią, tik ne darbe, bet kaimynystėje.
Tokius superpozityvius irgi puikiai atskiriu ir pati privengiu.
Kliedi tik ligoniai (esu pati medikė ), tad...
Taip taip, dar ir arogancija
Ir tikrai kad džiaugiuosi tuo ką dabar turiu, esu laiminga ir to man visai pakanka. Nėra vyro - ir nereikia, bus tinkamas - bus labai smagu. O bet kokio vyro, kad bele vyro šalia ar namuose "dėl kvapo" tai ne, ačiū, nereikia
Tema išsirutiliojo visai ne į temą. Šis mano postas šioje temoje bus paskutinis. Nebėr prasmės aiškinti smulkmenų adekvačioms realistėms.
Meilės ir sėkmės visoms linkiu!
QUOTE(Leksa @ 2016 06 09, 11:08)
savo pozityvumu??? o tai galima ka nors erzinti pozityvumu? Ar paciai susierzinti del kazkieno pozityvumo? Jei taip, tai tavo tos drauges ir pazistamos visai kokios nukvakeles. Neisivaizduoju kaip ir kokiu tikslu tuomet su tokiom bendraut, jei jas erzina pozityvus zmogaus elgesys
Čia jau spręsti Jums, kaip Jūs tą pozityvumą suprantate
Mano elgesys nėra erzinantis. Bet aplinkinius erzino ir piktino ir atstūmė keletą metų many tvyrojęs šaltumas ir nelaimingos povyzos demonstravimas visur kur tik įmanoma-darbe, namuose, parduotuvėje ir pnš. Užsisklendžiau savy, vengiau žmonių, bendravimų. Teko susiimti ir keisti požiūrį į esamas situacijas, įvykius į pozityvesnę pusę. Faktas, kad tai padėjo man atsistatyti į tą reikalingą vidinį balansą ir dauguma gyvenimiškų situacijų ėmė keistis, taisytis (pvz. šiuo metu keičiu darbą į dar geresnį, net neįsivaizdavau, kad jį išvis gausiu, nes keičias ir mano specialybė, taip pat kai kurie asmeninio gyvenimo pokyčiai įvykę, ir labai smagūs, ir santykiai su žmonėmis, ir pnš. Žinoma, dar ir atsisijojo kas yra kas tame 'draugų' rate, vieni pasitraukė, kiti liko).
Taigi, protingosios, pačios mąstykit ką norit, bet pabuvimas "juodoj gyvenimiškoj duobėj' ir keletą metų trukusiuose sunkumuose, taip "pakrato", kad belieka tik atsimerkt, iš visiško negatyvo keist požiūrį į pozityvesnį, nors ir netikėjau, ir bumbėjau ir durninau visus tuos, kurie man tai aiškino apie va tą pozityvesnį požiūrį, bet pabandžiau, ir tikrai pasiteisino. Bent man. Kiekvienam savas išbandymų ir gyvenimiškų pamokų kelias.
Įdomu paklausti, o Jums labai patiktų pažintis su nuolat niurzgančiu, piktu, amžinai viskuo nepatenkintu vyru? Kuris tik bumba ir bumba kaip viskas blogai,darbe beprotiškai sunku ir nieko daugiau nebesinori, tik miegot arba atsigulus į lubas žiūrėt? Toks tatai tik pavyzdys. Man nebuvo iki tokio baisaus lygio pakritimas, bet buvo. Ir jis mane pačią slėgė ir aplinkinius neigiamai nuteikdavo, kad suprantu, kodėl kiti manęs privengdavo, tokios šaltos ir nelaimingos.
"Erzinti pozityvumu", tai tiesiog šypsotis, džiaugtis gyvenimu suvokus, kad ne vyras man laimę suteiks, o laiminga pirmiausia turiu būti pati iš vidaus. Bendravimas toks, kad susitikus ne kitų gyvenimus aptarinėti būtinai iš negatyvios pusės, taip sakant "aplodinėti", o tiesiog imtis neutralesnių, įdomesnių temų, linksmesnių dalykų, pašnekesių apie gražius, gerus, smagius dalykus ir t.t.. Blogio, smurto, patyčių, "purvinų" apkalbų jau tiek ir taip aplink apstu, kad žmonės nuo to seniai pavargę, ir traukias nuo bendravimo su tokiais negatyvais.
Galiu pasakyti tiek, kad visi pokyčiai man į naudą, ir pati jaučiuosi pagaliau gerai, ir sveikata atsistačiusi, ir aplinkiniai pastebi manuosius pokyčius į gerą, pabrėžia, kad mano veidas švyti, visa atsigavus. ir kaip čia nepavadinsi, kad pozityvu?
Ne kiekvienam tai suprasti, kaip matau.
QUOTE(IDOMUCIA @ 2016 06 09, 16:16)
Pozityvumas yra toks pat neigiamas bruozas, kaip negatyvumas.
Teigiamas bruozas yra adekvatumas.
Aisku, kad pozityvus zmones su savo vienpusiu pasaulio suvokimu tiesiog erzins. Taip, jie gali buti naudingi i kompanija, kokiam nusivylusiam viskuo, bet tik tiek.
Erzina ir viskuo nepatenkinti, nematantys jokio gerio. Bet kokiam "pozytiviam" tai tokie kaip tik i kompanija, kad nuleistu zemyn.
Teigiamas bruozas yra adekvatumas.
Aisku, kad pozityvus zmones su savo vienpusiu pasaulio suvokimu tiesiog erzins. Taip, jie gali buti naudingi i kompanija, kokiam nusivylusiam viskuo, bet tik tiek.
Erzina ir viskuo nepatenkinti, nematantys jokio gerio. Bet kokiam "pozytiviam" tai tokie kaip tik i kompanija, kad nuleistu zemyn.
Esu pakankamai adekvati, galite dėl to net neabejoti.
Taip, viskuo nepatenkinti, nematantys jokio gerio tikrai erzina, ir tokių privengiu pati. Ir turiu sveiko proto, kad dar būčiau kažkokia pozityvi nupušėlė, gyvenanti tik rožiniam pasaulyje.
QUOTE(Sėlija*** @ 2016 06 10, 07:48)
Aisku, galima. Turim darbe tokia superpozityvia, svaigsta nesamones, atrodo, kad nesuvokia realaus pasaulio, pati daro vejus per savo ta hiperpozityvuma.
Turim ir mes tokią, tik ne darbe, bet kaimynystėje.
Tokius superpozityvius irgi puikiai atskiriu ir pati privengiu.
QUOTE(Leksa @ 2016 06 10, 18:42)
nesu tokiu sutikus. Bet jei zmogus KLIEDI visokiom nesamonem, nesvarbu pozityviai, negatyviai ar siaip durnai, tai faktas, kad niekam nepatinka. Bet tada jau nesvarbu bus ar pozityviai ar negatyviai kliedes.
Kliedi tik ligoniai (esu pati medikė ), tad...
QUOTE(mylimuke! @ 2016 06 15, 15:49)
man kazkodel pasirode, kad toji Chee... drauges nervuoja ne pozityvumu, o arogancija "mazdaug paziurekit, kaip man faina, kiek as turiu laiko, o jus kamuojates su kokiais tai nusmurgusiais savo diedais"
Taip taip, dar ir arogancija
Ir tikrai kad džiaugiuosi tuo ką dabar turiu, esu laiminga ir to man visai pakanka. Nėra vyro - ir nereikia, bus tinkamas - bus labai smagu. O bet kokio vyro, kad bele vyro šalia ar namuose "dėl kvapo" tai ne, ačiū, nereikia
Tema išsirutiliojo visai ne į temą. Šis mano postas šioje temoje bus paskutinis. Nebėr prasmės aiškinti smulkmenų adekvačioms realistėms.
Meilės ir sėkmės visoms linkiu!
QUOTE(Cheetah @ 2016 07 05, 02:04)
Labai netyčia vėl užtikau temą, matyt ne veltui pačios rankos suspaudinėjo mygtukus ir atvedė čia, nors buvau ir pamiršus, kad čia rašiau kažkada.. o dar ir minimas mano nick'as, ne veltui kartais ir ausys man kaito
Čia jau spręsti Jums, kaip Jūs tą pozityvumą suprantate
Mano elgesys nėra erzinantis. Bet aplinkinius erzino ir piktino ir atstūmė keletą metų many tvyrojęs šaltumas ir nelaimingos povyzos demonstravimas visur kur tik įmanoma-darbe, namuose, parduotuvėje ir pnš. Užsisklendžiau savy, vengiau žmonių, bendravimų. Teko susiimti ir keisti požiūrį į esamas situacijas, įvykius į pozityvesnę pusę. Faktas, kad tai padėjo man atsistatyti į tą reikalingą vidinį balansą ir dauguma gyvenimiškų situacijų ėmė keistis, taisytis (pvz. šiuo metu keičiu darbą į dar geresnį, net neįsivaizdavau, kad jį išvis gausiu, nes keičias ir mano specialybė, taip pat kai kurie asmeninio gyvenimo pokyčiai įvykę, ir labai smagūs, ir santykiai su žmonėmis, ir pnš. Žinoma, dar ir atsisijojo kas yra kas tame 'draugų' rate, vieni pasitraukė, kiti liko).
Taigi, protingosios, pačios mąstykit ką norit, bet pabuvimas "juodoj gyvenimiškoj duobėj' ir keletą metų trukusiuose sunkumuose, taip "pakrato", kad belieka tik atsimerkt, iš visiško negatyvo keist požiūrį į pozityvesnį, nors ir netikėjau, ir bumbėjau ir durninau visus tuos, kurie man tai aiškino apie va tą pozityvesnį požiūrį, bet pabandžiau, ir tikrai pasiteisino. Bent man. Kiekvienam savas išbandymų ir gyvenimiškų pamokų kelias.
Įdomu paklausti, o Jums labai patiktų pažintis su nuolat niurzgančiu, piktu, amžinai viskuo nepatenkintu vyru? Kuris tik bumba ir bumba kaip viskas blogai,darbe beprotiškai sunku ir nieko daugiau nebesinori, tik miegot arba atsigulus į lubas žiūrėt? Toks tatai tik pavyzdys. Man nebuvo iki tokio baisaus lygio pakritimas, bet buvo. Ir jis mane pačią slėgė ir aplinkinius neigiamai nuteikdavo, kad suprantu, kodėl kiti manęs privengdavo, tokios šaltos ir nelaimingos.
"Erzinti pozityvumu", tai tiesiog šypsotis, džiaugtis gyvenimu suvokus, kad ne vyras man laimę suteiks, o laiminga pirmiausia turiu būti pati iš vidaus. Bendravimas toks, kad susitikus ne kitų gyvenimus aptarinėti būtinai iš negatyvios pusės, taip sakant "aplodinėti", o tiesiog imtis neutralesnių, įdomesnių temų, linksmesnių dalykų, pašnekesių apie gražius, gerus, smagius dalykus ir t.t.. Blogio, smurto, patyčių, "purvinų" apkalbų jau tiek ir taip aplink apstu, kad žmonės nuo to seniai pavargę, ir traukias nuo bendravimo su tokiais negatyvais.
Galiu pasakyti tiek, kad visi pokyčiai man į naudą, ir pati jaučiuosi pagaliau gerai, ir sveikata atsistačiusi, ir aplinkiniai pastebi manuosius pokyčius į gerą, pabrėžia, kad mano veidas švyti, visa atsigavus. ir kaip čia nepavadinsi, kad pozityvu?
Ne kiekvienam tai suprasti, kaip matau.
Esu pakankamai adekvati, galite dėl to net neabejoti.
Taip, viskuo nepatenkinti, nematantys jokio gerio tikrai erzina, ir tokių privengiu pati. Ir turiu sveiko proto, kad dar būčiau kažkokia pozityvi nupušėlė, gyvenanti tik rožiniam pasaulyje.
Turim ir mes tokią, tik ne darbe, bet kaimynystėje.
Tokius superpozityvius irgi puikiai atskiriu ir pati privengiu.
Kliedi tik ligoniai (esu pati medikė ), tad...
Taip taip, dar ir arogancija
Ir tikrai kad džiaugiuosi tuo ką dabar turiu, esu laiminga ir to man visai pakanka. Nėra vyro - ir nereikia, bus tinkamas - bus labai smagu. O bet kokio vyro, kad bele vyro šalia ar namuose "dėl kvapo" tai ne, ačiū, nereikia
Tema išsirutiliojo visai ne į temą. Šis mano postas šioje temoje bus paskutinis. Nebėr prasmės aiškinti smulkmenų adekvačioms realistėms.
Meilės ir sėkmės visoms linkiu!
tokia povyza zmones atstumia jeigu manot, kad kazka patyret, isgyvenot is kazkokios duobes islipot, tai jau esat uz kitus kazkuo geresne ir protingesne, tai klystat.
Čia jau spręsti Jums, kaip Jūs tą pozityvumą suprantate
Mano elgesys nėra erzinantis. Bet aplinkinius erzino ir piktino ir atstūmė keletą metų many tvyrojęs šaltumas ir nelaimingos povyzos demonstravimas visur kur tik įmanoma-darbe, namuose, parduotuvėje ir pnš. Užsisklendžiau savy, vengiau žmonių, bendravimų. Teko susiimti ir keisti požiūrį į esamas situacijas, įvykius į pozityvesnę pusę. Faktas, kad tai padėjo man atsistatyti į tą reikalingą vidinį balansą ir dauguma gyvenimiškų situacijų ėmė keistis, taisytis (pvz. šiuo metu keičiu darbą į dar geresnį, net neįsivaizdavau, kad jį išvis gausiu, nes keičias ir mano specialybė, taip pat kai kurie asmeninio gyvenimo pokyčiai įvykę, ir labai smagūs, ir santykiai su žmonėmis, ir pnš. Žinoma, dar ir atsisijojo kas yra kas tame 'draugų' rate, vieni pasitraukė, kiti liko).
Taigi, protingosios, pačios mąstykit ką norit, bet pabuvimas "juodoj gyvenimiškoj duobėj' ir keletą metų trukusiuose sunkumuose, taip "pakrato", kad belieka tik atsimerkt, iš visiško negatyvo keist požiūrį į pozityvesnį, nors ir netikėjau, ir bumbėjau ir durninau visus tuos, kurie man tai aiškino apie va tą pozityvesnį požiūrį, bet pabandžiau, ir tikrai pasiteisino. Bent man. Kiekvienam savas išbandymų ir gyvenimiškų pamokų kelias.
Įdomu paklausti, o Jums labai patiktų pažintis su nuolat niurzgančiu, piktu, amžinai viskuo nepatenkintu vyru? Kuris tik bumba ir bumba kaip viskas blogai,darbe beprotiškai sunku ir nieko daugiau nebesinori, tik miegot arba atsigulus į lubas žiūrėt? Toks tatai tik pavyzdys. Man nebuvo iki tokio baisaus lygio pakritimas, bet buvo. Ir jis mane pačią slėgė ir aplinkinius neigiamai nuteikdavo, kad suprantu, kodėl kiti manęs privengdavo, tokios šaltos ir nelaimingos.
"Erzinti pozityvumu", tai tiesiog šypsotis, džiaugtis gyvenimu suvokus, kad ne vyras man laimę suteiks, o laiminga pirmiausia turiu būti pati iš vidaus. Bendravimas toks, kad susitikus ne kitų gyvenimus aptarinėti būtinai iš negatyvios pusės, taip sakant "aplodinėti", o tiesiog imtis neutralesnių, įdomesnių temų, linksmesnių dalykų, pašnekesių apie gražius, gerus, smagius dalykus ir t.t.. Blogio, smurto, patyčių, "purvinų" apkalbų jau tiek ir taip aplink apstu, kad žmonės nuo to seniai pavargę, ir traukias nuo bendravimo su tokiais negatyvais.
Galiu pasakyti tiek, kad visi pokyčiai man į naudą, ir pati jaučiuosi pagaliau gerai, ir sveikata atsistačiusi, ir aplinkiniai pastebi manuosius pokyčius į gerą, pabrėžia, kad mano veidas švyti, visa atsigavus. ir kaip čia nepavadinsi, kad pozityvu?
Ne kiekvienam tai suprasti, kaip matau.
Esu pakankamai adekvati, galite dėl to net neabejoti.
Taip, viskuo nepatenkinti, nematantys jokio gerio tikrai erzina, ir tokių privengiu pati. Ir turiu sveiko proto, kad dar būčiau kažkokia pozityvi nupušėlė, gyvenanti tik rožiniam pasaulyje.
Turim ir mes tokią, tik ne darbe, bet kaimynystėje.
Tokius superpozityvius irgi puikiai atskiriu ir pati privengiu.
Kliedi tik ligoniai (esu pati medikė ), tad...
Taip taip, dar ir arogancija
Ir tikrai kad džiaugiuosi tuo ką dabar turiu, esu laiminga ir to man visai pakanka. Nėra vyro - ir nereikia, bus tinkamas - bus labai smagu. O bet kokio vyro, kad bele vyro šalia ar namuose "dėl kvapo" tai ne, ačiū, nereikia
Tema išsirutiliojo visai ne į temą. Šis mano postas šioje temoje bus paskutinis. Nebėr prasmės aiškinti smulkmenų adekvačioms realistėms.
Meilės ir sėkmės visoms linkiu!
QUOTE(Cheetah @ 2016 07 05, 01:04)
Įdomu paklausti, o Jums labai patiktų pažintis su nuolat niurzgančiu, piktu, amžinai viskuo nepatenkintu vyru? Kuris tik bumba ir bumba kaip viskas blogai,darbe beprotiškai sunku ir nieko daugiau nebesinori, tik miegot arba atsigulus į lubas žiūrėt? Toks tatai tik pavyzdys.
nepatiktu bet koks krastutinumas. Nenoreciau bendrauti nei su tuo, kur amzinai viskas ir visi blogi, ir su tuo, kur visad viskas super, jura ligi keliu.
QUOTE(mylimuke! @ 2016 07 05, 06:34)
tokia povyza zmones atstumia jeigu manot, kad kazka patyret, isgyvenot is kazkokios duobes islipot, tai jau esat uz kitus kazkuo geresne ir protingesne, tai klystat.
daugelis zmoniu krenta i duobes ir is ju issikapanoja. Nera kuo cia girtis ar to sureiksminti.
QUOTE(Cheetah @ 2016 07
Tema išsirutiliojo visai ne į temą. Šis mano postas šioje temoje bus paskutinis. Nebėr prasmės aiškinti smulkmenų [i)
Tema išsirutiliojo visai ne į temą. Šis mano postas šioje temoje bus paskutinis. Nebėr prasmės aiškinti smulkmenų [i)
neimk i galva, jos visada kategoriskos ,desto pagal save
O kur ir kaip ieskai? Ir kodel butent 48 metu? Plius minus keli metai netinka?
48 metu normalus vyras vilnietis be problemu susiras 10 metu jaunesne, o turtingas tai ir 20+ metu jaunesne. Tai ir lieka visokie nevykeliai (geriausiu atveju). Reikia ieskotis vakaruose, paav, Vokietijoje. Bet ir ten niekas ant lekstutes nepadeda ir nelaukia. Vissur yra visokiu zmoniu tik procentai labai skiriasi