na čia tik mano patirtis ir nuomonė. Kiek teko matyti važiuojančių viešuoju (o aš viešuoju važinėju kasdien), ne visi padorūs, rimti. Rimčiausieji net dėmesio nekreipia. O juk nelįsiu į akis ir neklausiu: pone, ar jūs vedęs? gal merginos reik? Viešajame garsiausi ir drąsiausi - išgėrę, žemesnių socialinių sluoksnių vyrukai arba jaunimas, kuriam atrodo, kad jų niekas nemato ir negirdi. Čia tik mano patirtis. Išvada - viešasis transportas nėra ta vieta, kur sutiksi savo žmogų.
Jei esi studente, tai gal ir sutiksi busima drauga autobuse, bet tai nera gera vieta pazintims vyresnem moterim.
Kai pagalvoju dabar tikrai nėra lengva susipažint, kažkaip gal anksčiau kitaip būdavo.. Bent pagal tėvų pasakojimus taip atrodo.. Dabar toks greitas gyvenimo tempas, visi skuba, lekia.. Kažkada bandžiau irgi pažindintis internete, visai gal ir ant neblogų užtaikiau, bet vis kažkas ne taip.. O savo būsimą vyrą sutikau naujoje darbo vietoje, kai pakeičiau darbą
Esu daug pasimatymu buvus is pazinciu portalu ir isvada viena, kad LABAI sunku rast zmogu, kuris tiktu ir tuo paciu patiktu. Ir amzius jau toks, kai zinai ko nori. Neinu su bet kuo is eiles i pasimatymus, atsirenku. Toks jausmas, kad jei atsiras tas vienintelis, tai prilygs man aukso puodo laimejimui
QUOTE(meele @ 2015 06 15, 21:00)
Mano atveju, kai neturiu daug draugiu, kur galetum susipazint bendruose baliuose su kazkuo, tai vienintele iseitis internetu, nes jei sedesiu taip, niekas tikrai neateis i namus ir nepakvies i pasimatyma
Negi vienintelė vieta sutikti antrą pusę - balius? Įsiliekit į kokią visuomeninę veiklą pvz savanoriavimą, pamatysit, kiek daug naujų pažinčių atsiras
QUOTE(Nura @ 2015 06 15, 19:41)
Mano nuomonė, kad meilės nereikia ieškoti - ji pati tave susiranda. Viskas turi vykti natūraliai, o dirbtinai bandant ją rasti dažniausiai šnipštas gaunasi
Ir kaip ji pati atsiranda ?
Kai sutinki tada, kai mažiausiai tikiesi ir planuoji, lai draugystė vystosi natūraliai, kai kiekvieną kartą eidama į miestą, neužciklini "gal jau sutiksiu savo būsimą vyrą, gal jau sutiksiu savo būsimą vyrą", kai tiesiog gyveni atsipalaidavusi, o į kiekvieną sutiktą pažįstamą nežiūri paranojikės akimis, kad "gal jau čia tas". Tada ir ateina, kai neprievartauji pati savęs ir desperatiškai akis išdegusi neieškai vyro.
Aš tai nieko prieš internetines pažintis neturiu. Sutinku, kad nereikia sėdėt ir laukt, nes taip gali ir pražilt... Šiais laikais kitaip viskas vyksta... Nors... Pati keletą kartų esu bandžiusi susitikti su žmonėm iš interneto, tai nė vienas "neprilipo"... Kažkaip ir ta įtampa jaučiasi, jautiesi, kaip darbo pokalby... Klausimai tokie: "ką mėgsti veikti laisvalaikiu?", "Ką dirbi?", "kodėl?", "kokios muzikos klausai?" ir t.t.
QUOTE(reine de beauté @ 2015 06 15, 21:40)
Aš tai nieko prieš internetines pažintis neturiu. Sutinku, kad nereikia sėdėt ir laukt, nes taip gali ir pražilt... Šiais laikais kitaip viskas vyksta... Nors... Pati keletą kartų esu bandžiusi susitikti su žmonėm iš interneto, tai nė vienas "neprilipo"... Kažkaip ir ta įtampa jaučiasi, jautiesi, kaip darbo pokalby... Klausimai tokie: "ką mėgsti veikti laisvalaikiu?", "Ką dirbi?", "kodėl?", "kokios muzikos klausai?" ir t.t.
Tai jei ne tie klausimai, visai nebutu apie ka kalbet, manau cia normalus elementarus klausimai per pirma pasimatyma is kuriu gali daug apie zmogu suzinot, juk to ir einam i pasimatyma
QUOTE(meele @ 2015 06 16, 20:11)
Tai jei ne tie klausimai, visai nebutu apie ka kalbet, manau cia normalus elementarus klausimai per pirma pasimatyma is kuriu gali daug apie zmogu suzinot, juk to ir einam i pasimatyma
Taip suprantu, kad nelabai daugiau yra apie ką kalbėt susitikus nepažįstamą žmogų... Bet kai žinai, kad greičiausiai tie pasimatymai tokie nuobodūs bus, jų nelabai ir norisi...