Kur rasti savo išrinktąjį?

Vienas iš variantų internetinė pažintis. Šiais laikais. kai toks gyvenimo tempas, iš tikrųjų sunku kur nors susipažinti su rimtu žmogumi. Tik aišku internetines svetaines reikia atsirinkti, daugelyje turbūt tik sekso ir blevyzgų ieško. Dirbantieji ddidelėse įmonėsi, kur keli šimtai darbuotojų gana dažnai ir bendradarbių tarpo susiranda antrą pusę . Daug tokių pažįstu ištisos šeimos dirba vienoje įmonėje.

Dabar drąsiai galiu atsakyti kad tą kuris skitas tau gali sutikti bet kur, kavinėj, degalinėj, maximoj eilėj prie kasos, ir internete, ne vien iškrypėliai ten, svarbu tikėt, nenuleist rankų, atsiras tau skirtasis...

As kazkaip ir neturiu noro ieskoti, bet kai toks amzius neramu daros kad ir liksiu viena ir kad nieko nesiimu. Pas mane darbe vien moteriskes. Zinau daug zmoniu kurie ieskojo ieskojo vis taike ant nenormaliu o paskui nuejo net neplanavo susitikt visai del kitu reikalu ir ten rado savo isriktaji. Bet nezinau ar vien tuo tikejimu uztenka gyventi ar tiesiog realiai imtis kazkokiu priemoniu. Nes kazkaip jau pradejau noreti vaiku. Daugelis mano tarpe ju turi ir pati nuolat i juos ziuriu. Vis neduoda man sis dalykas ramybes.

Klasikinis modelis, kai vyrai nori užkariauti moters dėmesį, kai jie nori jaustis, kad įveikė tam tikras kliūtis, yra vienas geriausių. Nereikia kartis ant kaklo, įkyriai lįsti į akis, ieškoti tiesiogine ta žodžio prasme. Ieškanti moteris, ypač įkyriai ieškanti, ji atstumianti ir atrodo beviltiška lūzerė. Reikia mokėti save "pateikti". Taip, kad vyrams atrodytų, kad jie sutiko savo gyvenimo svajonę, o ne lūzerę.

O jus tikites,kad jum vyra ant lekstes kas atnes?ar jis pats i jusu duris pasibels?

Visu pirma,turit tiksliai zinot kokio vyro norit/ieskot,konkreciai,papunkciui...o ne tik kad bile vyras butu.
Gal jum juokingai nuskambes,bet susirasykit sarasiuka savybiu/bruozu,kuriuos noretumet matyti savo busimam vyre,taip pat aprasykit ir busimojo isvaizda.Na,ir paskaitinekit vis ta saraseli.
Pamatysit,prisikviesit ta taip norima vyra i savo gyvenima.
Cia taip vadimas projektavimo metodas/minciu galia.
Kalbu is savo aplinkiniu pazistamu/draugiu patirties.

panasiai ir man, as tik pazintyse n metu sedziu, bet man ten nieko gero . Realybeje ant vyru kaklu as nemoku kabintis, manes irgi nekabina . As net nezinau kur ju ieskoti ir kur buti, kad Tas atrastu mane ar as atrasciau Ji
Papildyta:


Sita praktikuoju gal 5 metus. Neseniai radau savo sasiuviniu prirasyta mano minciu, sarasu ir pan., pagal knygu rekomendacijas. Taip pat ir sarasus skaitydavau tikrai ne vienerius metus.
Kas susije su antra puse absoliuciai niekas neissipilde .

Tai vien sąrašo nepakanka, reikia dar ir trintis tuose medžioklės plotuose, kuriuose ir medžioja potencialūs sąrašiniai

Neseniai skaičiau interviu su garsiu piršliu - jis rekomenduoja ieškoti artimiausiuose "medžioklės" plotuose - tarp kaimynų, bendradarbių, draugų ir giminaičių pažįstamų, nors, mano nuomone, gal visai nieko ir kokiam užsienietiškame pažinčių portale užsiregistruoti, maža kas O gi taip pat tas garsus piršlys pataria neieškoti princo ant balto žirgo, kelti realius reikalavimus, o ne tokius, kurių ir pati mergina neatitinka

Man tai tokie sąrašai atrodo egoistiškumo, savininkiškumo skatinimas, be to, toks kietakaktiškumas gali pakišti koją. Manau, turint tam tikrus prioritetus, būnant tiesiog savimi, natūraliai atsiranda panašūs žmones (arba tokie, kokių reikia). Žmogus, idealiai atitinkantis sąrašiuko punktus, gali būti nepatrauklus kažką kurtis, žmogus, kuris neatitinka punktų, gali būti savasis žmogus. Galų gale, viskas keičiama ir keičiasi... Kai kuriami santykiai iš tokio išskaičiavimo (vyras turi būti tik toks ir anoks), o paskui visą gyvenimą reikalaujama, kad žmogus atitiktų susikurtą vaizdinį, tai vartotojiški santykiai, ilgainiui, manau, nuvedantys į niekur, nes niekas idealiai neatitiks mūsų vaizduotės, gyvenimas daug margesnis (ačiū dievui). Manau, tiek ieškant partnerio, o ypač gyvenant šeimoje būtinas lankstumas, kūrybiškumas, atsižvelgimas į kitą ir išmintingi prioritetai, o ne principai "vyras turi būti toks ir toks, ir taškas". Kitas dalykas, išmintingiau ne skaityti sąrašą it mantrą, o tobulintis pačiai, mažiau reikalaujant iš kitų: pvz., norint turėti mylintį, rūpestingą vyrą, pačiai mokintis nuoširdžiai mylėti ir rūpintis kitais. Manau, pastarasis kelias veiksmingesnis, nes taip... norai pildosi, galima sutikti, susituokti su išsvajotu iki panagių vyru, bet su tuo vyru teks gyventi, matyti jį ir sergantį, ir nusiminusį, matyti jį su savo poreikiais, susidurti kartu su įvairiais sunkumais ir t. t., ir jeigu kažkas (ar abu) poroje vadovaujasi principu "turi būti, kaip aš noriu", tai bent jau kažkas tokioje šeimoje bus nelaimingas. O kai pirmiausia ugdai save, mokaisi lankstumo, mokaisi priimti tiek savo, tiek kito netobulumą, kitokius scenarijus, visa turi potencialą, įskaitant santykiai su žmogumi, kuris iš pažiūros neatitinka pasakų princo apibūdinimo (hmmm... jis netgi gali būti geresnis nei pasakų princas).

Esi neteisi. Kodėl? Nes kertiniai principai, kurie galioja renkantis viso gyvenimo partnerį (o ir būsimų vaikų tėvą), jiems negali būti liberalus, lankstus, nes tai yra iliuzija, tas lankstumas. Sąrašas visada yra ir bus galvoje, o ne ant kažkokių popieriukų. Jei žmogus nežino ko nori ir sutikęs maždaug "visai nieko" kitą, lankstysis tam, kad prisitaikyti, jis bus nelaimingas, pervargęs. Visokiose ne itin reikšmingose smulkmenose gali būti lankstus, bet tik ten. Nes jei reikia būti lanksčiam pagrindiniuose, tai patikėk, liūdnos mišios ir garantuotos skyrybos. Nieko nebus, jokios ateities. O statyti savo namelį ant šiaudinių kojelių - tai beprotystė. Iš ten tiek nelaimingų santuokų ir santykių, nes iliuzijos ir balionai, vienos išnyko, kiti susprogo. Ir su geru partneriu gyvenant sočiai sunkumų, o jei tas parteris netinkamas, iš principo ir iš esmės? Viskas, nesibaigianti katastrofa. Maži dalykai bado akis, o dideli žudo ir nužudo.

Manau, didesnė tikimybė išsiskirti, kai mąstoma, jog vyras turi atitikti tikslų sąrašą, nes tuomet sąmoningai arba ne suvokiama, kad vyras yra poreikių pildytojas, kad santykiai turi atitikti norus. Vadovaujantis tokia nuostata santuoka ir tetrunka, kol yra džiaugsmas, turtas, santaika ir sveikata, nes niekas nenori liūdesio, neturto, pykčių ar sveikatos sutrikimų. Kita vertus (čia siurbliuodama kambarius pamąsčiau), viskas gerai su tais detaliais norais - gal tai koks saugiklis nuo santuokos, kol dar nėra išsikristalizavęs suvokimas, kas poroje yra išties svarbu, arba, pvz., kai žmoguje "maži dalykai akis bado", matyt, jis tiesiog "ne tas" žmogus, tik sąmoningai negalima išprotauti, kuo netinka. Yra esminių dalykų, kur nereikia nuolaidų (pavyzdžiui, nederėtų kurtis šeimos su nemylimu žmogumi arba žmogumi, kuris, matosi, nebus santykiuose lankstus), bet tie esminiai dalykai niekada nebus tikslus sąrašas su daugybe punktų. Kai yra tikslus sąrašas, tai jau yra apmąstymas, koks turėtų būti žmogus iki smulkmenų (kuo dirbti, kiek uždirbti, kaip atrodyti, kokiom charakterio savybėm pasižymėti, kaip kalbėti, kokių įpročių neturėti ir t. t.), o esminiai dalykai (pagal save) pajaučiami, suvokiami natūraliai. Taigi verčiau jau bendraujant su vyru įsiklausyti į vidinį balsą, o kai kur tiesiog vadovautis sveika nuovoka, ne nuosekliu sąrašu. Vėlgi, kartojuosi, nemanau, kad principingas sąrašas yra kažkoks blogis, nereikia laužyti savęs, kad būtum su vyru, kuris "tiesiog neblogas", bet norint rimtų santykių ydinga akcentuoti savo norų tenkinimą, reikia būti pasiruošusiam, kad viskas nebus taip, kaip norisi, priimti, kad žmogus bus ir kitoks, nei norisi. Kažkokia atranka visada būna, ir net tos moterys, kurios, pvz., susituokia su smurtautojais ar alfonsais, manau, atlieka atranką, gal net labai detalią, tik dėl savo vidinių savybių (pvz., jautimosi auka arba valdingumo) būtent tokius nesąmoningai pasirenka (čia dar viena priežastis, kodėl protingiau tobulinti save). Klausimas tik, kiek prasmingi griežti principai, kur verta būti griežtam. Man atrodo, kad vadovaujantis bendrai gyvenime išmintingais prioritetais, atsiras ir atitinkamas partneris, nes kitoks paprasčiausiai net netrauks, taigi, prasmingiau siekti išminties, keisti save.

Kertinės savybės ir yra pirmasis didysis filtras. Jau tada pirmieji požymiai kiek žmogus tinka ar kardinaliai netinka. Visos kitos savybės išryškėja santykių eigoje, su laiku, esant tam tikroms aplinkybėms, kelionėse, nelaimėse, laimėjimuose, buityje, rutinoje ir pan.. Žmogus vertinamas, analizuojamas, kas jis. Čia rašau apie tuos santykius, kada išties apgalvojama, o ne apie tuos, kur apie nieką negalvoja, po to tenka rankioti pasekmes ir kaltinti kitus, tik ne save.