Kur rasti savo išrinktąjį?

metine kava, jusu gyvenimas dar pries akis. Tikrai. Ir nereikia nusistatyt taip pesimistiskai. Ir as nelaksciau i pasimatymus iki pat mokyklos baigimo (siuolaikinis jaunimas pirstais uzbadytu ). Ir tikrai nebuvau negrazi, stora ar spuoguota. Tiesiog buvau kukli, nedrasi, nemokejau bendraut su berniukais. Bet pamazu kazkaip issigydziau is issigalvotu kompleksu, ir demesio sulaukiau, ir vaikina radau. Bet daugiausiai gerbeju atsirado nuo 24 metu. Tai ne kazkokie magiski metai, tiesiog tada ismokau pasitiket savimi, galejau laisvai bendraut su visais zmonems ir sypsotis svetimiems ismokau! Be jokiu kompleksu, be baimes. Ir man jau dabar gerokai per 30, o gerbeju gretos tik dideja (dirbu tarp vyru). o budama 20-ies irgi maniau, kad nesu ir nebusiu niekam idomi. Ir tikrai nesitikejau, kad galiu dirbti toki idomu darba, gyventi kitur ir kitaip, nei maniau. Taigi, metinekava, gyvenimas pries akis ir tikrai nereikia saves nurasyt, nes gyvenimas gali daug staigmenu pateikti, kuriu mes net sapnuot nesapnavom. Tik nereikia i kiekviena sutikta vyriskos lyties padara ziuret, kaip i potencialu vaikina. Jis atsiras pats, gal net labiausiai neitiketinom ir nelauktom aplinkybem. Tikrai.

Pritariu anksciau pasiusakiusioms, jums tik dabar taip atrodo, kad cia visa gyvenimui taip, liksit viena, nesukurta sekmingiems santykiams ir pan. O kai pagalvoji, 20 metu dar visai nedaug, tiesiog dabartine aplinka sukuria toki stereotipa, kad nuo paauglystes reikia turet vaikina ir jau perkopus 20 laukia senmergyse. Visa tai nesamone, meile ateina nelauktai ir gal ateis visai greit, o gal po keleriu metu, nereikia kankintis mintimis apie tai, save uzprogramuot, kad nieko nebus

tikrai galiu sutikti, kad perkopus 30 sulaukiu daugiau demesio, negu 20 o ir pati visai jau kitaip bendrauju su vyrais

Metinekava, aš irgi banaliai pasakysiu, bet man atrodo, kad dar visas gyvenimas priešaky būnant tokio amžiaus. Aš esu už protingą kartelę ir negalvoju, kad reikia ją nuleisti vien todėl, kad kažkam jau atrodo laikas O kai sutiksit savą, tai gal kai kurie trūkumai išvis bus tokie žavūs, kad virs privalumais

Na as per daug nedepresuoju del to, buna liudnu akimirku, kai visos drauges porom, porom, bet siaip tai gyvenu ir galvoju, kad nu nieko cia nepakeisi, kaip lemta, taip ir bus

va cia suo ir pakastas
Papildyta:

yra du skirtingi teiginiai:
1. nuo likimo nepabegsi, t.y. kaip lemta, taip ir bus.
2. pats savo likimo kalvis.

Nezinau, kuris is ju teisingas, bet... juk mes nezinome, kas mums lemta. Taip ir jus nezinot, gal jums lemta saviski sutikt 25 m., pagimdyt 3 vaikus, susirast meiluzi 30, issiskirt su vyru, isteket uz meiluzio ir dar 3 vaikucius pasigimdyt, o po to tapt nasle ir isteket uz trecio vyro Na, cia as ir pavariau, bet tik norejau tuo pasakyti, kad mes nezinom, kokias gyvenimas mums gali pateikti staigmenas

Perkopus 30 gal ir sulaukiu daugiau demesio,bet,deja, tai nebuna rimti pasiulymai ir jeigu neisteki iki 30,tai vargu ar jau beistekesi...dabar gyvenu tokiom mintim

Nu neduok Dieve, tokio likimo Nors, kad meiluzio niekada neturesiu tai jau 100 proc isitikinus esu

O aš šiandien kažkokio liūdesio prispausta . Metų 26, ilgalaikių draugysčių - nulis. Aišku, galima sakyti, kad viskas prieš akis. Bet to prieš akis man jau labai nusibodo laukti ir kai kuriais laikotarpiais užeina liūdesio nuotaikos. Neturiu problemų su bendravimu ar išore, nemanau, kad esu labai blogo charakterio. Man tiesiog nesiseka. Patinka man retokai kas,nors beprotiškų norų antrajai pusei nėra. Viskas iki šiol taip baigiasi arba iš mano pusės, geriau pažinus, arba ne iš mano pusės. Paskutinė istorija - susitikom prieš pusantros savaitės, viskas smagu, gerai. Vaikinas labai myli savo darbą, specialybę, yra kažkiek darboholikas, apie darbą kalba daug, laukia nesulaukia, kada grįš atgal darban. Grįžo į Lietuvą atostogoms, šiandien išskrido atgal. Su merginomis patirties neturi daug, tai jaučiasi, pats sako, kad anksčiau visai laiko neturėjo tam, dabar jau būtų gal ir laikas. Ateityje mąsto gyventi Lietuvoje. Kelis kartus užsiminė, kad lauks manęs pas save svečiuose. Ir šiandien atsisveikinant taip pasakė. Jausmų jam per tokį laiką neužgimė jam jokių, mane tenkins bet kokia baigtis. O baigtį kol kas aš matau tokią - grįš ir pasiners į savo mėgstamą darbą, mes daug nebendrausim, nes aš viena pati mūsų bendravimo tikrai netempsiu į priekį. Nebendraujant, nematant žmogaus tos mažos dabartinės simpatijos tikrai greit numirs. Vėliau vykti pas žmogų, kurį labai primiršai, nėra daug prasmės. Jis pats sako, kad bent kelias pirmas savaites jis bus labai paskendęs darbuose. Tai visą šią istoriją jau galima dėti į "Man nepasisekė" katalogą .
Aš neturiu jokio desperatiško noro susirasti tą antrąją pusę, nes man tikrai geriau nieko, nei bet koks. Su bet kuo draugauti galėčiau jau dabar. Po kelių nusivylimų pasidariau atsargesnė, į jausmus šokti greit nebegaliu. Nedarau jokių tradicinių klaidų su vyrais, kurios aprašomos žurnaluose . Natūraliai man taip gaunasi, nes jau kaip ir minėjau, man nesvarbus pats faktas turėti vaikiną, o svarbu koks jis, svarbu harmonija santykiuose. Neatmetu galimybės, kad galiu taip ir likti vieniša, jei nesutiksiu nieko sau artimo. Ta dalis mane ir liūdina. Aš nežinau, kaip save man nuteikti, kad man gerai ir vienai. Vienai man nėra gerai, žmogus iš esmės nesutvertas vienatvei. Ir būtent to artimo žmogaus man trūksta iki pilnos laimės. Aš nesėdžiu užsidariusi namuose - lankau sau malonius užsiėmimus (juose vyriškos lyties atstovų nėra, dėl galimybės su jais susipažinti neketinu keisti to, kas man teikia džiaugsmo), išeinu į žmones, keliauju. Bet aš nenumanau, kaip save nuteikti, kad tas buvimas vienai nekeltų liūdesio. Kuo galvą beužkraučiau, ji galvoja apie širdies reikalus. Iš serijos - kiek vilką bešertum, vistiek į mišką žiūri.

Liebchen, bet ir tolimos ateities projekcijos Aš tai turbūt bendraučiau ir mėgaučiausi bendravimu. O kas bus ateityje, tai ateitis ir parodys

Man dar daznai atrodo, kad nemokeciau draugauti, nes drauges, kurios turejusios daug vaikinu, pastebiu, kad visai kitaip nei as masto ir atrodo, kad man lemta buti vienai
Beje, jei sulaukiat demesio, tai tikiu, kad tikrai rasit ta, su kuriuo noresit rimtu santykiu

O kaip reikia moket? Kaip tai isivaizduojat?