Kur rasti savo išrinktąjį?

belekokią

taigi as ir parasiau "visur galima su vyru susipazinti". Stai ir paprastas, aiskus ir trumpas atsakymas. VISUR!!! Nezinot ka reiskia visur? Nagi, parduotuvej, darbe, mokykloj, dar darzelio laikais, kieme, laiptinej, kavinej, klube, universitete, per interneta, pas draugus ir t.t. Viena sutiks vienur, kita kitur. Nera vienos vietos, kur tie "isrinktieji" ant lentynos surikiuoti ir laukia, kada juos moterys issirinks.

Tarp smulkmenos, nerimtumo ir rimtumo yra gan plati skalė. Kadangi visada buvau pakankamai nepriklausoma moteris, kuri renkasi, o ne kurią renkasi, tai man tokia skuba ir fontanas krioklys tėvų, giminaičių ir kt. būtų nesuprantama. Vienas dalykas kai supažindinama su draugais, galbūt seserim ar broliu, kitas dalykas tėvai ir seneliai. Nežinau, aš gal tiesiog kitoks žmogus. Skubėjimą įtraukti į savo giminaičių ratą - tai įsipareigojimo kartelės kėlimas, tai mano laisvių suvaržymas. Jei aš jaučiuosi, kad tas žmogus yra JIS, tada taip, bet ne visi pažinti buvo JIE, nors jiems aš galbūt buvau JI.

Leksa, su bet kuo gali susipažinti visur. Kur pasisuksi - vien vyrai. Aš juos sutinku visur. O kad surasti tą, kuris atitiktų įsivaizduojamus kriterijus, kad būtų bent kažkokie pradiniai taškai, tai bet kur ir visur netinka. Savo vyrą sutikau draugų rate, bet tie draugai buvo ne bet kokie, kur "iš gatvės" ar neaiškūs, o pakankamai aiškūs, rimti žmonės, ne plevėsos ir ne lopai. Čia iš serijos "pasakyk kas tavo draugas...".

Jei sąmoningai ieškoma TO VIENINTELIO, tai bent aš manau, kad geriausiai tai daryti kažkiuose bendraminčių renginiuose ar vietose, kur renkasi žmonės su vienodais hobiais ir pan. tuomet didesnė galimybė surasti žmogų su kuriuo vertybės ir požiūris sutaps. Aišku, šimtaprocentinės garantijos niekur niekad nėra, bet vis dėlto, jei moteris nemėgsta klubų, trankios muzikos, o renkasi kokį teatrą, operą, tai tikriausiai ne bumčikų klube vyro ieškot

Kai susipažįsta su bet kuo, tai po to nebežino į kokią pusę bėgti, jei anam susišviečia, kad pagaliau sutiko savo gyvenimo moterį. Ir skuba kuo greičiau supažindinti su visais.

Kai pagalvoju, kažkaip kitą kart sunku komentaruose išdėstyti visas peripetijas, kad sau tinkamo vyro paieškas reikia labai konkretizuoti, ko nori, kas tinka, su kuo galėtum dalintis džiaugsmais ir vargais. Kai galvoja, kad gali rasti bet kur, finale neranda niekur. Ypač tos, kurios sukasi uždarame rate namai - darbas - namai, neįdomios nei sau, nei kitiems, ir mano, kad jų svajonių princas kažkokiu tarpgalaktiniu būdu turėtų pats susirasti adresą, duris ir pasibelsti vieną dieną. Rinktinis, o ne bet koks.

200proc

tikrai tai ne visada tiesa niekada su tuo nesutinsiu As pati visada turejau skirtingas drauges, vienos panasesnes i mane, kitos visai ne, bet mes drauges! Kad ir kai buvau metu 20+, vienos mano drauges mego savaitgaliais i klubus lakstyt, kitos namie sedejo ir klubus varu nieks nenuvarytu. Viena i baznycia kiekviena sekmadieni eidavo, kita su vaikinais reputacija taip susigadino, kad visi pirstais bade. Bet draugystes nenutraukiau ir tokia pat netapau. Ir per gyvenima daugiau tokiu pavyzdziu turiu. Na, negalima butu buve nuspresti pagal mano drauges apie mane. Aisku, nuomone kiekvienas savo tikrai gali susidaryti, tik ar ji bus teisinga??? Nemanau.Juk man svarbu, kad drauge butu gera man drauge, kad pasitiketi galeciau, kad sunkia valanda i peti atsiremciau,o ne tai, kuo ji uzsiima, ka veikia laisvalaikiu ar kaip labai yra viso pasaulio mylima.


subjektyvi,
nereikia taip labai uzsikabint ant to isivaizduojamo susikurto paveikslo, nes galima ir ko svarbaus nepamatyt. Gyvenime visaip buna. Kazkada irgi buvau susikurus to isrinktojo paveiksla. Dabar tai net juokas ima. Labai jau mazai mano vyras ta paveiksla atitinka. O dabar kazin ir ar noreciau, kad atitiktu. Ir, beja, mes jau beveik 10 metu kartu. Ir, laimingi.
(tik su anyta nepasiseke, ale jos paveikslo tai nebuvau susikurus)

Žinoma, kad būna visaip. Tiesiog, kaip ir rašiau, pakankamai sunku rašyti taip, kad visoms tiktų ir būtų išgrynintos mintys. Man niekada nekilo klausimas, kur ieškoti vyrų ar vyro, nes viskas buvo aišku. O kokio nori, tai tas paveikslas juk neprivalo būti statiškas, viskas keičiasi, skirtingai žiūri į gyvenimą, įgauni patirties, kažkur nudegi, kažkur skęsti. Tai gi, niekada negali žinoti koks bus rezultatas ir kur ta finišo tiesioji.

nesutinku.pvz aš šiuo metu sukuosi tam rate namai , vaikas, parduotuve, maisto gaminimas ir pan. ir esu sau labai įdomi, lygiai tokia pat įdomi kai dirbau mėgstamą darbą, turėjau daug laisvalaikio ir pan. tiesiog dabar laikinai pasikeitė ritmas gyvenimo: negaliu išbėgti ten, kur noriu kai tik šauna į galvą, jei einam tai einam drauge su vaiku, nebent vakarais ar savaitgaliais viena išbėgu apipirkti buitines prekes, į kirpyklą pasigražinti,nusipirkti rūbą.šiuo metu ir iš finansinės pusės negaliu sau daug leisti, bet susitaupius stengiuosi save aprengti, tai sijonuką tai dar ką ir pan. svarbiausia moterei save reikia labai mylėti, turėti tikslą ir jo siekti.ir kad moteris kuri sukasi užburtame rate neįdomi kitiems? manau ne ji gali aplamai jokiame rate nesisukti, buti laisva ir nepriklausoma nei nuo vaikų, darbų, ir gali būti neįdomi kietiems.viskas glūdi moteryje.svajonių princo nelaukiu skambučio į duris, nes žinau kad tai įmanoma tik retais atvejais.bet ir eidama i visuomene neieskau akimis svajoniu vyruko. giliai sirdyje laukiu kol likimas suves.teko praeiti kaikotarpi kai buvau jauna, be vaiko, netekejusi ir kelis metus tikrai ieškojau.padariau išvadą-kuo labaiu ieškosi, tuo labiau nerasi.
jaunoms merginoms suradimo prasme lengviau: draugai, bendramoksliai, klubai ir pan. ten viskas savaime klojasi. vyresnem, su vaikais sudetingiau.pvz jei moteris vieniša, augina 3 vaikus, ta manau jai is ties sunku rasti savo meile.ji rupinasi vaikais, namais, darbu.ir tam rate besisukdama, gal ji išties bus įspūdinga, žavi moteris, bet pvz: i namus- neateis
darbe- vien moterys dirbs.
draugai, artimieji su šeimomis, vienišų nerasta...
belieka tiketis kad likimas suves parduotuveje, gatveje.
dėl supažindinimo: jūs labai sureikšminate supažindinimą su vaikino tėvais.kaip pavyzdį duosiu: susipažystate su vyruku lapkričio mėn, puikūs pasimatymai, artimas sielai žmogus, jums jis patinka, jūs jam patinkate, atsiranda jausmai ir pan. pasimatymai, na ir ateina gruodžio 24-26dienos. kalėdos, kūčios.pas vyruką įprasta šventes švesti prie bendro stalo, vakaroti su tėvais.ir jūs neisite pasisedėti prie kalėdinio stalo su jo tėvais? nekviesite per šventes pas save, kur gyvena tėvai?na ir kas kad tik 2 mėnuo pažystate,ir neplanuojate vestuviu, juk supažindinimas tai nereiškia pasipiršimas.galima draugiškai pabendrauti, pagaliau pažinti jo namų aplinką.aišku aš nekalbu apie tokus dalykus, jei vyrukas keičia paneles kaip kojines, per metus mažiausia 8merginos, ir visos vedamos i namus pas tevus, cia manau rodo jau vyruko nebranduma; gal tai tik paauglysteje, vaiknai draugauja po 1 menesi su panelesm.tada zinoma nereikai vesti i namus.

Tikrai ne Būna,netyčia tenka susipažinti, bet kad taip specialiai po mėnesio pažinties bendrai šeimos šventes švęst - jokiu būdu ne

Man tai po mėnesių pažinties net neateitų į galvą mintis eiti pas vaikino tėvus ant Kūčių ar kviestis pas save Na mėnesis laiko, kažkaip man savaime suprantama būtų, kad švenčiam su savo šeimom, o per Kalėdas kurią dieną galima dviese susitikt ir ką mielo nuveikt, bet kam čia iškart pas tėvus

na kiekvienam savo...aišku labai priklauso kaip dažnai bendrauta, susitikineta su draugu per ta menesi. jei tai tik i savaite karta pasimatymas, tai tada ir po 6menesiu neverta su tevais supazindinti
pas mane turėtos draugystės buvo tokios galima sakyti nuo pradžių visur drauge. kiekvieną darbo dieną po darbo praleidžiama po 4 valandas, kartu einam visur ir pan. svaitagliai ištisai kartu.tad man po 2 mėnesių susižpažinti su draugo tėvais nebūdavo nieko keisto.