QUOTE(Bite123 @ 2017 05 19, 11:33)
Sveikos mielosios

Visom po

Mes jau atgavom ramybę,greit bus metai ,kaip name gyveman.Patenkinta...,laiminga, džiaugiuos,kad vaikai jau paugę. Paulius 10-tokas,savam stiliuke.,padeda labai prie namų,turim naują maniją, fotkinimą metė, nes visus Kauno ir rajono daugiabučius su liftais išfotkinom...:)jau antrą ratą buvom pradėję, dabar klesti taromatai ,rūšiavimas.Man patinka,ketvirtad. sumeta sumedžiotą grobį (butelius)į vsio,o juos tiesiog per atstumą tuščius užuodžia, dar aš iš darbo parnešu ,bendradarbiai noriai atiduoda

2 kontikus namie turim ,tai aplinka blizga.
Darius, jau aštuntokas bus...fainas vyrukas darosi, jau smagu su juo, Jokūbas 7m.,eis į pirmą klasę....mano švelnumas,gerumas , Vincentui 4 visus stroina, stato visus ant ausų, bet šiaip labai savarankiškas vaikiukas.
Įsikūrę jau pilnai ,vyras konstrupja šiltnamį, nežinau, vaikai žadėjo laistyt.....aš kolkas, mėgstu lauke skaityti ,nei dirbti, neturiu nei daržų ,nei gėlių, aplink tik žalia pieva, kurią vyrai prižiūri, tas labai patogu

Svarbiausia naujiena, kad turiu 2 katinus, juodą vyruką ir rainą merginą. Vaikai labai džiaugiasi, o aš 5 kart labiau. Tokie faini mano draugeliai, kur tik einu ,jie iš paskos,kaip šuniukai .Lauke išeinam su dvirkom ,tai tie iš paskos....
Aš kaip visada įsimylėjusi, savo vyrą,vaikus, kartais ,kai rauna stogą ir nežinau nuo ko,.,pasislepiu,viena sau pabūnu....ir vėl gerai.Užsirašiau į kaimo biblioką,šiaip bendruomenei padalyvaujam,kartu su vaikais, tas džiugina labai.
Na ką gi likit visos aplankytos mano mielosios.
Būkit laimingos .
Ate
Kaip smagu tave skaityti, Bite

Pas mane panašūs du dalykai

Vienas, kad taip pat turiu 2 katinus, bet jau seniai, tačiau kai einam į mišką ir nepabaido šunys, tai jie eina su mumis, būna kartais net žmonės miške sustoja paklaust kaip aš čia katinus vedžiojuosi

O antras dalykas, tai mano mažius, kuriam dabar 3,5 m, nu toks diktatorius, viskas turi būti pagal jį, o jei tik ne, tai staugia, keikiasi ir pn

Per jį visur su žmonėmis susipažįsu, nes žmonės gi reaguoja į staugiantį vaiką

Gal dar trečias panašumas, kad mano vidurinis, kuriam tuoj 5 m, taip pat labai meilus ir švelnus, visai kitoks nei likusieji
O šiaip džiaugiamės šiluma, pavasariu, kiek įmanoma keliaujam. Kai tik geras oras, tai kiekvieną šeštadienį raunam kur nors į gamtą, pažintinius takus ir pn. Prieš porą savaičių buvom Kryžių kalne, Šiluvoj ir kaip tik Šiluvoj sugedo automobilis, bet visiškai, aušinimos skystis išbėgo čiurkšle ir viskas, pilk nepylęs, iškart nėr. O iki Vilniaus 200 km, vakaras, naktys dar buvo šaltos, tai su vaikais kažkiek ir neramu patapo, tačiau tikrai ten gyvena stebuklingi žmonės, nei vieno neprašiau pagalbos, jie patys visi mus pastebėjo, rado ar kažkas panašaus, bet gavome visapusišką pagalbą, nakvojom Raseiniuose (nes iki jų šiaip taip nusigavom pildami vandenį, kurio pakeliui mums kažkokiam kaime labai daug atvežė geri vyrukai). O Raseiniuose degalinėje mums pagalbą pasiūlė šeima, kuri mus pristatė į Raseinių parapijos namus, bendruomenė mums prinešė čiužinių, patalynės, maisto, dar visą vakarą prasikalbėjome su šauniu kunigu, žodžiu, pasirodo, kad tikrai aplinkui pilna gerų, jautrių, supratingų, pasitikinčių žmonių. Kaip sakau, sugedus automobiliui gali nakvoti 5 žvaigždučių viešbutyje ir jaustis labai nelaimingu, laikyti, kad kelionė nevykusi ir pn, o gali nakvoti ant žemės su rūbais ir jausti stebuklą, šiltus, puikius žmonės ir laimę, kad su jais susipažinai

Tai vat tokie kelionių įspūdžiai

Ryt vėl į trasą nuo namų 150 km, gal nebesuges automobilis, nes tada galbūt su dar vienos parapijos bendruomene susipažinsim
Kai nuvažiuoja stogas, atsiveria dangus...