QUOTE(Vandene @ 2015 05 03, 11:19)
Oi tu barbe šimtadarbe 
Dėl magistrinio - nesuprantu kaip tau leido vadovas pradėt nuo tyrimo
Duot jam per nagus, visai nesirūpina, lenkęs kažkoks... Taigi dabar tavo teorija pritempta konkrečiai prie tyrimo bus, o jeigu nerasi tokios, kuri atitiks? Kaip iš viso metodus pasirinkai tyrimui? Kaip nusistatei tikslą ir uždavinius - ką tuo tyrimu nori sužinot, kokią problemą išspręst? Nenuostabu, kad blogai jautiesi dėl darbo, nes iš atbulo galo darai. Paskambink kada laiko turėsi, papliurpsim, gal lengviau paliks.
Dėl magistrinio - nesuprantu kaip tau leido vadovas pradėt nuo tyrimo
Duot jam per nagus, visai nesirūpina, lenkęs kažkoks... Taigi dabar tavo teorija pritempta konkrečiai prie tyrimo bus, o jeigu nerasi tokios, kuri atitiks? Kaip iš viso metodus pasirinkai tyrimui? Kaip nusistatei tikslą ir uždavinius - ką tuo tyrimu nori sužinot, kokią problemą išspręst? Nenuostabu, kad blogai jautiesi dėl darbo, nes iš atbulo galo darai. Paskambink kada laiko turėsi, papliurpsim, gal lengviau paliks. Labai paprastai - pagal tai ką dirbu, kokios darbe egzistuoja problemos, tema kokybės kontrolierių darbo stabdartizavimas x imoneje. Darbas nėra standartizuotas, patikrinimai gaminamos produkcijos atliekami savo nuožiūra ir nėra paremti statistiniais metodais, norint patikrinti dažniau ir taip užtikrinti aukštesnį kokybės lygį pirma reikia turėti tam laiko, o jo rasti galima tik smulkiai išanalizavus kas kaip dirba, kokiu maršrutu vaikšto, kokiam darbui kiek laiko atlikti reikia. Tuomet jau bus galima ir pagal formulę priklausomai nuo partijos dydžio tikrinti didesnius kiekius detalių, tiek, kad su tam tikra tikimybe neatitikčių kiekis neviršytų nustatytos ribos. Tiesiog protingumo kriterijumi remiantis reikia aiškiau apibrėžti, ką kaip ir kada padaryti, nes dabar nuolat vadovai reikalauja daugiau ir daugiau, o fiziškai neįmanoma to padaryti, bet kol kas niekas to neįrodė
Daug pagerinimų/patobulinimų esu numačiusi, bet svarbu pradėti dirbti vienodai, bent kažkokias gaires darbui sudėlioti, nes dabar visos dirba skirtingai. O darbas sunkus, reikia narstyti po kelias sekundes darbų seką, juk Lean gamybos sistemą diegia pas mus, ji paremta standartizavimu, vėliau pereinama prie švaistymų šalinimo, bet visa esmė yra vadinamojo buferio arba kitaip nepertraukiamam darbui reikalingų atsargų "išlyginimas", t.y. subalansavimas taip, kad niekas nebūtų sandėliuojama per ilgai, neužimtų vietos per ilgai, nelauktų per ilgai, butų kiek įmanoma tiksliau apskaičiuota - trumpiau sakant - kad sutrumpėtų apdirbimo laikas visom prasmėm, tiek gaminti greičiau, tiek reguliuoti greičiau ir t.t Su tuo tiesiogiai susiję ir kontrolieriai, nes laiku nenustačius defekto - atsargos išsibalansuoja - brokuotas detales reikia kažkur laikyti, kol bus sutaisytos, vadinasi jų negalima naudoti galutiniame gaminyje, jos užima vietą kaip ir visi kiti komponentai kurie jau turejo buti sukomplektuoti kartu ir išvežti į kitą sandėlį arba netgi pakrauti išvežimui į parduotuves, gamybos planas taip pat išsibalansuoja, ima trūkti vietos kitiems gaminiams...taigi dėl teorijos apskritai nesijaudinu, nieko nereikės pritempti. Mano tyrimas ne iš oro, ne kaip dauguma tyrimų, kuriuos daro neįsigilinę į problemas studentai, nes įsigilinimui reikia bent metus dirbti darbą ir žinoti spragas, tobulintinas sritis ir t.t. Tyrimas bus realiai panaudotas įmonėje, bent jau pirminei analizei tai tikrai. Vėlia galbūt reikės stebėti ilgiau, ne 120h, o mėnesį ar ilgiau, visose pamainose, palyginti naktinį darbą. savaitgalinį darbą ir darbą dienomis....na galėčiau pasakoti ir kalbėti valandų valandas, apsiginčiau tą darba ir rytoj, jei tik jau turėčiau tikslius apskaičiavimus ...blogai jaučiuosi dėl ko kito, tiesiog labai nenoriu daryti šito darbo ir pati nežinau kodėl...pirmoji vadovė bandė nuo teorijos rašymo pradėti, bet aš tada dar nedirbau ir man apskritai nesiseke, vis stumiau tą magistrinį kuo toliau į šalį, dariau visus kursinius ir vis praslysdavau, kol neatėjo paskutinis semestras...tiesiog visiskai neturejau jokios vizijos nei kaip ta darba reikia rasyti, nei kaip tikslą nustatyti kaip ta problema rasti...o padirbus kokius 8 mėn savaime viskas susidėliojo, akivaizdu kaip ant delno tapo ką reikėtų daryti, kokia problema, ką patobulinti ir kokio tyrimo tam reikia...bet vistiek man tai didžiulė našta, vis bandau išsisukti visaip...tikrai galėjau po pusvalandį kasdien paskirdama laiko (tik tiek) šiandien jau baiginėti išvadas...bet vis pavargus po darbo esu, tai vėl kas...na gal per daug iš savęs reikalauju, bet labai graužiu save dėl mokamos vietos, juk turėjau valstybės finansuojamą, o netekau, nes niekas neakcentavo einant akademinių, kad privalau prašymą parašyti iki akademinių pabaigos paskutinės dienos, o aš 2 sav pavėlavau, nes laukiau registracijos
tiesiai šviesiai, tai norėčiau viską mesti, bet darbe to reikia, tiek kaip tikrai aktualios problemos sprendimo (mano vadovas tiesioginis kaip kontrolieres teigia, kad neįmanoma standartizuoti mūsų darbo, kažkas bandė ir nepavyko...pats turėjo tą bent pradėti daryti, bet net 12h stebėjimui laiko nesurado, o aš stebėjau save, dirbdavau ir fiksuodavau su chronometru kiek laiko ką darau...10 pamainų po 12h ) tiek savo kaip asmenybės valios įrodymui tiek kaip naujai paaukštintos darbuotojos kompetencijos ir gebėjimų įrodymui...kažin per daug iš savęs noriu 
maximalistė aš, labai save nuvertinu, visada manau, kad galėjau 1000k geriau, nors po kurio laiko atsisukus atgal visada pasidaro aišku, kad ir taip su kaupu buvo padaryta...na bet tokia esu ir nelabai galiu o gal ir nenoriu pasikeisti 
Pačiai būtų įdomu išsiaiškinti tikrasias priežastis tokios savijautos...jeigu darbo vadovas turėtų paskaitą kartą per 2 sav su konkrečiom užduotim ką padaryti iki kito karto - seniai būčiau parašiusi tą darbą, o va vienai sunku. Tik nesuprantu kodėl, nes esu labai savarankiška ir tikrai nesunkiai priimu sprendimus pati viena apsvarsčiusi situacija...o tas magistrinis man kaip akmuo po kaklu...norisi tik remontu užsiimti ir vaikų auginimu
tik kad alga maža ir vėl grįžtam į pradinį tašką - reikia parašyti magistrinį...atsiprašau kad taip iškvaršinau galvą
