Prisiplanavom, dabar auginam 8 tema

Ateinu ateinu, Kairut...
Sveikos gyvos visos!

Kaip tik tą dieną apie tave galvojau, kai parašei apie sistemoj užvirusį vandenį. O mes gi kraustėmės. Kažkokia nesąmonė 8-am mėnesį kraustytis iš 3 kambarių su viso gyvenimo turtu į namą, neišvengiau nei fizinio darbo, nei svorio kritimo. Nors ir kaip vyras saugojo mane. Dabar jau daiktai savo vietose, užvakar net ir langai nauji atvažiavo, ne visam namui, bet bent 5 svarbiausiems kambariams. O visam name virš 30 langų. Bankrotas!!!
Tai va, Kaira, ir galvojau, kad ir pati turiu žinot, kas kur įsijungia, kaip veikia šildymo sistema, kas yra hidroforas ir t.t. Žodžiu.....
Sunkiausias periodas gal jau praėjo. Kai verkiau dėl to, kad kažkur vanduo bėga, kažkas neveikia, daug ko trūksta, "Senukai" pagrindinė parduotuvė, nežinau kaip sūnui mokyklą pasiekt ir t.t.... Interneto nebuvo, skaičiau jus telefone, ir nekilo rankos parašyt.

Tai dabar jau galiu pradėt ruoštis gimdymui, prisiminiau, kad nėščia. Šiąnakt pažadino mėnulis, po to pajutau, kad pilvą maudžia. Apėmė nerimas, kad mažai liko. Puoliau šiandien pirkt miltelių leliukiškų, pampersų, įklotų ir t.t. Skalbiau, džiovinau, tašės ieškojau. Nes dabar ir iki klinikų yra kur važiuot, o ginė sakė kad ilgai nedelsčiau - visgi 3 gimdymas. Būt neblogai, jei lengvai ir greitai. Man taip dar nebuvo.

Beje, dukrytę pasilikau namie, juk nedirbsiu bent metus. Tai sutaupau nervų, nes kol nueidavom su ašarom į darželį, tai eina sau... Ten valgė- nevalgė, miegot nenorėdavo, o kur dar ligos...

Bet jau rugsėjis - kaifas, ne oras, tiesiog dovana O dar pirmąkart gyvenime turim nuosavą kiemą, nuosavą žemę su visais iš to išplaukiančiais privalumais.

Žodž minčių pilna galva, tam kartui užteks. Nieko nekomentuosiu, gal paskui, nes dar ir perskaityt reikia

Nepamiršau jūsų tikrai!

Nu, o tai kaip be pratybų?
Va mes vis perkam - anglų visiem metam 31lt, rusų 20, visos kitos po 9-10lt, perku tik šiam pusmečiui, kitam pirksiu sausį. Tos rinkliavos dabar net nepasakysiu kam... Nu bet jie ten visokius projektėlius daro, popierių bendrai naudoja, va tik laikrodį auklėtojos klasei nupirko. O remontam nerenkam. Ekskursijos per metus dvi, kainuoja apie 60lt. Pas mus dabar madoj į visokius akvaparkus arba tarzanijas važiuot pakeliui kokį muziejų aplankant. Neišskiriu vaiko, sukuosi visaip kaip. Mes ne remtini, sudarom tuos 525, tai ir maitinimo nemokamo negaunam, darželio kažkiek, tiesa, kompensuoja daugiavaikiam. Darželį rinkliavos nedaviau, po 30lt sugalvojo priemonėm rinkt, neužtenka, kiek darželis duoda. Dar po 30lt rinko Kalėdom. Mano akim buvo daugoka.
Drabužių neskaičiuoju, nes juos nuolat išauga. Mano dvylikametis jau aukštesnis už mane -170 pasiekė, ir nekūdas - 65kg. O mažiukui tinka pernykščiai.. Prastai auga šitas vaikas, tik kiek į ūgį, svorio pusė kilo per metus

Kaira, aš supratau, dėl to ir pajuokavau. Nes maniškiai konkrečiai ėdrūs. Gerai, kad mažoji dar tik mp valgo, nes ir ta apetitu nesiskundžia. Aš šiaip jau irgi, tik stengiuosi mažiau ėst, ale saldumynam neatsispiriu, ypač ledam, mano nervam labai to reikia.

Užlaužiau savo drakonę, šiandien piktas keksas buvo, mažius pablūdino truputį - ėjo į wc, o atsidūrė prie teliko ir bandė išjungt mygtuką. Susipykau su dičkiu, kad liepiau eit gult, sakė eik tu šikt, va ir visi mano pozityvai nuplaukia . Jau rėkiu vakare ir vėl... ir kaip save suimt, jau geriau nešnekėčiau visai... Viena mat turiu visus kampus laikyt, vyras mokosi, grįžta tik savaitgalį ir vidury savaitės, bet piktas, nervuotas. Aš galėčiau viską atlaikyt, jeigu tik kas man ryte duotų pamiegot, nuvežtų vaikus į mokyklą, darželį. O gulu vėlai, mažė valgo mažiausiai kas dvi valandas, arba dažniau, ryte keliuosi šeštą, dieną nepamiegu, o vakare namuose raritas, triukšmas, erzelis.
Bet prisimenu Bitę, o kaip ji susitvarko...

faina, kad jau persikraustėt bet namas tai toks nemažas, jei net 30 langų jūs kažkur toliau nuo miesto? o kaip sūnus važinėja į mokyklą? mums irgi pradžioje buvo problema mokyklą pasiekt, nors mes mieste gyvenam, bet nebuvo pro mus miesto transporto, tai visko buvo, daug ir pėsčiom tamsoje eidavo, visaip. dabar jau yra miesto transportas. o tavo dukrytė kurį mėnesį gimusi? ji tų pačių metų kaip ir mano Bernardas. rytoj išvedu pirmą dieną jį į darželį. nežinau kaip bus, sprendžiant iš jo būdo, manau viskas bus gerai. bet ką žinai. šiaip ir man kažkaip viduje toks nerimas, niekada su juo nesiskyriau, jis vis prie manęs, o dabar žengsim į kitą etapą, kai atiduosiu vaiką visuomenei, kai jį pradės įtakot ir kiti žmonės, nesakau, kad blogai, matyt gerai, bet vis tiek man toks kaip ir smūgis, toks permąstymo periodas apie tai, kad kaip greitai užauga vaikai ir jie tampa ne tik mamos, o jau ir savo


Seivile, o kaip tavo mažyliui darželyje? beveik kartu pratinsim vaikus prie daržo bet aišku, visada žymiai daugiau nerimo mažiuką palikt darže, nei didesnį, sąmningesnį, vis tiek maniškiui jau tuoj 4,5 m.

nu va, aš galvoju, kad dar koks vienas vaikas mūsų plikų basų nepaliktų, bet būtent, kad bent jau mano paskutiniai sveikų nervų lašeliai būtų išeikvoti. parašei savo situaciją bendrais bruožais, bet įsivaizduoju kaip sunku kasdien, juk tas pats per tą patį, iki vilties praradimo, po to mąstymo, kad gal ir nėra taip beviltiška, būna ir blogiau, o kur neišsipildančios svajonės apie pamiegojimą. nu aišku, ateis laikas ir išsimiegosi, bet kada, kiek dar laukt gi dabar reikia laikyt tuos namų kampus. mano atveju tai aš dar labai nerimauju dėl Bernardo, nežinau kokia ateitis laukia. jis labai nervingas, agresyvus net už kiekvieną mažmožį užsipliekia, staugia, iškeikia visus. jei kažkas jam atsitinka ir nori paguost, tai net nesileidžia, jis vožia įsiučio pilnu veidu arba iškoneveikia, kad nekalbėsiu su tavim, eik iš čia ir pn. gaunasi uždaras ratas, aš stengiuosi būti pakantesnė, o kiti namiškiai atgal jam pavaro, tada aš dar ir su jais susirieju, žodžiu dabar sugalvojo pravardžiuotis, tai šiuo metu mano pavadinimas pyzdala daug kartų per dieną man pakartoja - mama - tu pyzdala. niekas tokio žodžio namie nevartoja. močiutę į akis vadina boba. pradžioje ji pyko, paskui nebekreipė dėmesio, nes kai tik su juo konfliktuoji, kyla dar didesnė audra. tiesiog aš pavargau, nerimauju, trūksta poilsio ir galvojimas, kad tik litais skaičiuojami vaikai man šiuo metu atrodo labai tuščias, nes mano atveju man jie kainuoja daug brangiau nervų sąskaita ir vilties, kad vis gi išauginsiu gerą žmogų, o ne isteriką, smurtautoją ir t.t. pas psichologus buvau, pas psichiatrus irgi, prasmės eiti buvo nulis. psichologė dvigubai bukesnė nei aš, o psichiatrė geriausiu atveju rekomenduoja pagert sedalia sirupo. nu kaip nors, gal duos Dievas kažkaip kažkas pasikeis, gal darželis padės, tik svarbu , kad rytoj jis auklėtojos pyzdala neišvadintų

KAira, mano mažiukas man šiom dienom panašų nerimą kelia. Labai rėkaujam visi, tai žiūriu jis jau net nebesako, ko nori, o iš karto spiegt. Su dičkiu čia meilė, draugystė, čia jau spiegia. Tas irgi ramiai nepraeina, aš rėkiu, anie irgi rėkia... Šiandien pardoj pirmą kartą isterija vaikui buvo. Maniau, kad praslysim, jau 3,5 jam. Bet lygoj vietoj suisterikavo, nors buvo pasiėmęs guminukų, bet nuaiškino brolis, kad labai brangūs, paskui susišvietė jam keliaut kažkur tarp lentynų, dičkiui liepiau pasekt iš paskos, tas aišku čiupo už sprando ir parvedė Man mažė ant rankų, mažius ant žemės ir rėkia, dėl ko, nežinau, ne pagal jį reikalai. Paėmiau tuos guminukus, nes buvom sutarę, kad jau nekris ant žemės ir neverks. Tai spiegė iki pat mašinos. Paskui prie namų pasėdėjo vienas mašinoj, po penkiolikos minučių pašaukė paimt, jau linksmas draugavo. Nu va ir kasdien vis daugėja to rėkimo. Kažkaip reikia susiimt.
Daržely jis ramus geras, ne "pravadyrius", tik rytais nenori ten eit, šaukia, bėga iš rūbinės.Vakare linksmutis.

Labas rytukas, kas kavytės prisijungs?
Mano Grėtė nuo pirmad irgi kelisus į daržą, ką mum su Einariuku reiks veikt?

Sveikos,

Apie rinkliavas ir pratybas patyliu... Daug...

Įsirenginėjame namą, tai čia irgi dedam laaabai daug...

Kaira - okia, tada sukraunu bačiokus ir atvešiu prie progos Vilniun.

Burka - kombio neturiu, didesnius tik. Dar lekiu pas tėvelius, tai ten pažiūrėsiu Turiu striukytę šltą 9-12 mėn. Tai bodžiukus irgi sudedu. Bandysiu kalbinti kitą savaitę vyriškį Vilniun palėkti :-)

Lėja - smagu, kad pasirodei

Mano mažas jau porą savaičių keliauja daržan, iki pietų būna.

Sveikos. Šiandien maniškis nuėjo į grupę pats, visas linksmas, tik sakė popytė ranką, tai reikia jį nunešt nuo mašinos
Aš tai priglausčiau visai mielai mergaitiškų rūbelių, jei jau kalba apie tai
Turėjau gautų leliukiškų, gražiai panešiojom, paskui labdarai atidavėm dar nenunešiotus. Dabar vėl išvešim su sese porą maišiukų į 'mamų skrynią' iki pusmetuko mažiukų drabužiukų.

Aš tai mažų mergaitiškųnebeturiu, išdalinau viską, bet jei kam reik kitai vasarai mergaitiškų 4-5 m pilną maišą galiu atiduot ir berniukiškų 7-8 m vasarinių, kažkiek džinsiukų, maikučių

Leliukiškų mergaitiškų aš irgi nesenai kelis maišus atidaviau.

Aš dar iki šiol neatsidžiaugiu ir esu be galo dėkinga IngaKatei Mano dičkės dar vis nešioju beveik visus jos duotus rūbelius. Ką viena išauga,lieka kitai. Taupo,saugo

o aš padėkosiu Seivilei, labai mums pravertė jos atiduotos basutės, Bernardas visą vasarą jas drožė, būtų tikrai reikėję pirkti, o dabar nereikėjo



tuoj važiuosiu Bernardo iš daržo pasiimt. keistas jausmas, vėl iš naujo daržiukas po tokios ilgos pertraukos nuo dukrų. daržiukas man visai kitoks pasirodė nei dukrų, žymiai niūresnis, nes dukros nerealų lankė, pilnas geros energijos, veiklos, muzikos. auklėtoja pati geriausia pasaulyje buvo pabuvau grupėje gal 20 min, susėdo pusryčiaut ir aš išėjau. nu bet valgyt duoda įdėjo po du šaukštus makaronų, man atrodo toks kiekis gal Ostinui ar kažin visur tik tiek duoda?

Nu ,kad nebereikia tiek pratybu aukstesnese klasese... Dabar va ka tik parejo,tai sake reikes anglu pratybom 30 Lt ir viskas,ai pernai rusu dar pratybu reikejo,siemet rusu nebebus,tai tu nebereikes.
Pas mus provincija,daug neturtingu zmoniu,tai vaikai raso i sasiuvinukus viska ir vargo nemato. Karts nuo karto i atsviestus papildomus lapus.