QUOTE(Lining @ 2014 12 10, 20:26)
Kodėl aš sau leidžiu tokia būt, kitas klausimas. Jaučiuosi kaip mokinukė, tol lipsiu ant galvos, kol leis. Ir gėda dabar.
Nežinau ar čia panašu. Bet man būna, kad norisi pačiai sau parodyt, kokia aš bloga, ir galiu pradėt ėsti kokį žmogų, ar bjauriai kalbėt, ir tarsi bandyt ribas, kiek tas žmogus pakęs, o kada jau neteks kantrybės. Bet čia nesąmoningai kažkaip vyksta. Paskui būna ir gėda ir gaila labai.
Papildyta:
QUOTE(Septynstygė @ 2014 12 10, 21:41)
Zinau, visa ėjo palaispniui, po daug, per daug ir dabar taip organizmas reaguoja į daug ką. Alia žinojimas mažai tepadeda.
Tai va, kad žinojimas nepadeda. Žinau visą puokštę savo savybių, baimių, fobijų, jaudulių ir ko tik nori, dėl ko nesąmoningai tas nerimas ar dusuliai purto, ar negaliu adekvačiai elgtis daugelyje situacijų. Žinau bet vis tiek yra. O nuo ko būna geriau, ar blogiau, nelabai suprantu. Na gal šiek tiek tik.
Papildyta:
QUOTE(Septynstygė @ 2014 12 10, 22:01)
Ne mirti, o kaip nepasivesti ir išlikti, nenugriūti ir t.t.
Galvok kad jei griūsi, ir nugriūsi, ir dzin. Koks skirtumas.