QUOTE(Lining @ 2014 12 10, 14:44)
Kokie tie somatiniai pojūčiai?
O man gaila, kad aš nesukūriau šeimos. Bent kažkam rūpėčiau.
Būtent man tai tartum "atiminėja" rankas. Kaip tirpsta, bet netirpsta, sunku pakelti. Nemoku nupasakoti tiksliai. Vienužo nusvyra jos. "Nestovi" nei fiziškai, nei morališkai.
Dar būna, tarytum pila šaltą vandenį ant pečių (tas seniau būdavo labiau su konkrečiu stresu susiję, dabar gali bele kada būti).
Kažkur skaitinėjau, kad somatiniai pojūčiai reiškia, kad kažkas atsitiko ko nesitikėjai, arba neatsitiko ko tikėjaisi. Supaprastinau mintį, bet taip supratau esmę, kuri mano atveju, teisinga.
Kokio tu amžiaus, jei ne paslaptis?
QUOTE(Septynstygė @ 2014 12 10, 18:09)
O jei galvą dažnai skauda, čia somatiniai dalykai?
Gali būti taip, gali ne.
QUOTE(Septynstygė @ 2014 12 10, 18:18)
Ne ištisai kankinuos. Bet per pastaruosius trejus metus bent porą kartų per metus ar net mėnesį iš eilės buvo taip blogai, kad... Tačiau dažniausiai, kai būna taip blogai, aš sulendu į save ir bandau išlikti. Ir nekontaktuoju su niekuo beveik. Tik kai pagerėja, pradedu lįsti į pasaulį. tai nereiškia, kad apleidžiu darbus, vaikus, kt dalykus, darau tai sukandus dantis, kartais nejausdama žemės po kojom, kaip kosmose būdama, tačiau būnu mirusi, drebanti. Ir tik kai pradeda gerėt, tada galiu vėl domėtis kitais, prisiminti bičiulius.
Šiaip vasarą būna man geriausias laikas, nors vis tiek nerimas dažnai lanko, šiaip jau dabar tai mano pats ištikimiausias "draugas", kuris man labai "padeda" gyventi, veikti, bendrauti. Žiauriai pjauna. Ypač, kai dėl šūdo grūdo prasideda ir tenka gerti raminamus. Nors dažnai tiesiog kenčiu, negeriu vaistų.
Man ištisus šiuos metus žiauru, dabar tik atsipalaidavau, kai nedirbu. Ir tas ištisinis klaikus pojūtis visiškai atėmė iš manęs bet kokį džiaugsmą, norus, pajėgumus. Tikiuos tau neužeis, kad vaikų nepajėgsi prižiūrėti. Žinau, kaip nuvargina nerimai ir dar labiau užsuka tą kraupaus jausmo ratą.
QUOTE(Lining @ 2014 12 10, 18:23)
Night13, kalbėjai apie vairavimą: aš turiu teises jau seniai, bet nevairuoju, nes neįsivaizduoju, kaip galima vairuot tokios būsenos. O dar išsiblaškymas, kuris yra natūrali depresijos pasekmė.
Tokios stadijos, kaip aš šiemet visus metus buvau, net aš pati sutinku, kad nereikėtų vairuoti