QUOTE(Septynstygė @ 2014 12 04, 08:34)
Meskit iš galvos ir burnos tokius žodžius. Aišku, kad tinkat, reikia išvis džiaugtis, kad norit dirbti. Kelintas mėnuo namie - dar nedaug. Jei jauti, kad reikia veiklos, stenkis save išjudint...
Noriu, nes reikia. Bet šiaip nenoriu. Net bijau. Bijau, kad tas kelintas mėnuo užsitęs iki nežinau
QUOTE(Ondatra... @ 2014 12 04, 09:11)
dziaukis kad drauga turi
o supras gal cia
manes ir drauges nesupranta
Džiaugiuos. Gal neužknisiu iki galutinio taško
Aš draugėms net nedrįstu pasakotis, nes pati save laikau nepilnaverte, o tik pasirodyk pasauliui, kad esi silpnas, iškart suės.
QUOTE(BFH @ 2014 12 04, 13:25)
tai kad ir nereikia tikėtis kad supras tie, kas savo kailiu nepatyrė kas yra ta su**** D.
mano vaiko tėvas išvis sugebėjo pasakyti kad "pilno užpakalio" sindromas
branginu tik vieną žmogų, kuriam žinau, kad galiu atsiverti visada
ir nors mus skiria tūkstančiai km ji man brangesne už visus esančius šalia.
Panašiai ir maniškis pasakė. Pas mane nerimas, bent jau iki depresijos neprisilankiau pas psichiatrę.
Ar tas žmogus mama?
"Šįryt" atsibudau 13 val., visa apspangus, atrodo dar miegočiau, visiškai nėra energijos. Galvoju, kodėl. Vakar sportavau. Tik vakare prisiminiau išgerti popietinę tabletę. Vėlai kėliausi. Anksti (pusę 12) ėjau miegoti ir ilgai neužmigau. Išgėriau kavos ir 2 puodelius žalios arbatos likus valandai iki miego. Turbūt persimiegojau
Noriu tokio gyvenimo kaip filme
Rodo "Darvino apdovanojimus". Geriau įsijungsiu kempiniuką.