QUOTE(Night13 @ 2014 11 29, 14:49)
kaip nekeiksi savęs, kai nieko nesugebi... atrodo, rankos, kojos, galva vietoje, bet niekas neklauso, tartytum kasdien turi nešiotis šimtkilograminį akmenį, net jei tesistengi susišukuot. aš irgi dėl depresijų išėjau iš darbo. aišku, toks tas išėjimas, įtartinai ten klostės, gal būtų ir išmetę. nors dėl to nesigailiu, kad išsinešdinau. nežinau, kaip išlaikyti save, lyg ir bandau darbintis (dar neaišku, kaip baigsis), kur nebus žmonių, bet ar patį darbą pavešiu nežinau... nes susikaupimo ten reikės daugiau nei reikėjo. išeitis tik arba dirbti kažkur kažką kažkokiu būdu, kad ėdesiui bent ir stogui būtų, arba žudytis. arba laukti kol prie konteinerio badu nugaišiu nedirbdama. irgi išeitis.
Tikrai ne nieko nesugebi. Savęs keikimas tik dar į didesnę neviltį varo....Man irgi dažnai abydna, kad tokia patapau, bet...nu reikia išmokt save priimti, nepasikeisiu gi, netapsiu vėl tokia, kokia buvau, bet jei tik apgailestausiu dėl to ir graušiuosi, geriau nebus. Žudytis tai jau niekad nesižudyk, badu tikrai nemirsi, ne Afrika, jei ką , kruopomis trijų grūdų galiu pasidalinti su visomis, kurios norite, na nesivalgo mums jos nors tu ką Gal kas moka skaniai išvirti, aš - ne.