Ka darydavot jus, kai budavo labai blogai?
Kai visai blogai būdavo tai tik gulėdavau ir skaitydavau. Kartais eidavau pasivaikščiot, ilgam, numalšina nerimą. Dar su geriausia drauge susitikdavau, ji galėdavo pakęsti mane tokią. O, beje, kur tu nori save tempt? Juk laukiesi, skirk laiko sau, pamiegok, jei miego norisi.
Man irgi įdomu, ką kitos daro, kai visai blogai? Gal pasidalintumėt?
Man irgi įdomu, ką kitos daro, kai visai blogai? Gal pasidalintumėt?
QUOTE(Luka77 @ 2014 10 23, 11:23)
O kuo tiksliai skiriasi psichologo ir psichoterapeuto konsultacija?
Psichologas yra baiges maziau mokslu. Su juo buna vienas ar keli pokalbiai tiesiog pasitarti, spresti lengvesnes problemas ir tik tam kartui. Psichoterapija tai ilgas darbas, kartais uztrunka ne vienerius metus, gali atrodyt sunku. Bet ju metu gali istraukt is saves problemas kuriu net nezinojai esant, pazint save. Kas padeda ilgam, o ne tam kartui.
Panasu kad tu nori staigaus efekto, rasti tablete kuri bac ir pades. Jeigu rysiesi rimtai sau padeti, tai uztruks. Daznai reik derinti ir chemija ir savi vidaus nagrinejimus, ar ligonine. Ir tik po kazkiek laiko gali atsirast poveikis. Bet pakeisti tai imanoma.
Papildyta:
QUOTE(Lining @ 2014 10 24, 19:24)
Man irgi įdomu, ką kitos daro, kai visai blogai? Gal pasidalintumėt?
Kai blogai bet galiu jaust emocijas, issibliaunu ir issidraskau. Kai jau visai blogai, leidziu sau uzsidaryt toj nebuty ir sulaukiu meto kai ko nors uzsinoriu. As neprarandu tikejimo, kad kas nors vis tiek isgelbes, paskutiniu imamomu momentu.
LUKA, aš gydausi KAune, bet negalėčiau patarti kokio specialisto. Esu girdejusi geru atsiliepimu apie Denisenko iš Šančių poliklinikos. Gali tekti apsilankyti pas keletą specialistų.
Dar naudinga žinoti, kad nuo depresijos vaistai kompensuojami, o nuo nerimo ne. Jei jauti tą jausmą tarp šonkaulių, tai gali reikšti, kad be vaistų neapseisi ir vartoti gali tekti keletą metų. o gal tiesiog užteks kokio RUDOTElio . Mano simtomai buvo sunkesni, bet man tada atrodė, kad gydytis neverta. Nustebau kai skyrė trijų rūšių tabletes. Dvejas pavartijau pora mėnesių, o serotonino gamybą tenka reguliuoti jau keletą metų. Bet gyventi geriau ir man ir aplinkiniams. Beje atrodau kitiems linksma ir tvirta moteris.
Taigi nenuleisk rankų, jei iš karto nerastum gero specialisto. Jo reikia ieškoti taip kaip ieškom tinkamos kirpėjos, automobilio meistro ar pan.
Vaistų labai daug ir jų poveikis žmonėms labai skirtingas, vieno absoliučiai gero nėra,
Sėkmės
Dar naudinga žinoti, kad nuo depresijos vaistai kompensuojami, o nuo nerimo ne. Jei jauti tą jausmą tarp šonkaulių, tai gali reikšti, kad be vaistų neapseisi ir vartoti gali tekti keletą metų. o gal tiesiog užteks kokio RUDOTElio . Mano simtomai buvo sunkesni, bet man tada atrodė, kad gydytis neverta. Nustebau kai skyrė trijų rūšių tabletes. Dvejas pavartijau pora mėnesių, o serotonino gamybą tenka reguliuoti jau keletą metų. Bet gyventi geriau ir man ir aplinkiniams. Beje atrodau kitiems linksma ir tvirta moteris.
Taigi nenuleisk rankų, jei iš karto nerastum gero specialisto. Jo reikia ieškoti taip kaip ieškom tinkamos kirpėjos, automobilio meistro ar pan.
Vaistų labai daug ir jų poveikis žmonėms labai skirtingas, vieno absoliučiai gero nėra,
Sėkmės
QUOTE(Lining @ 2014 10 24, 19:24)
Man irgi įdomu, ką kitos daro, kai visai blogai? Gal pasidalintumėt?
verkiu,rekiu,guliu,skaitau arba ziuriu filmus,anksciau kol nesirgau dar dirgliosios zarnos sindromu-kokteiliuodavau daug.db daugiau nei metai laiko jokio alko.db atsipalaiduoju skaitydama knygas...
o man cia gp neskyre jokiu nuo nerimo ir jokiu raminanciu,lt daktaras buvo kazkokiu bendru israses,kad nekiltu priepuoliu,tai man jie padejo-skausmo priepuoliu buvo,bet i ligone vaziuot nereikejo.o cia pro pirstus paziurejo ir pasake uzteks antidepresantu.tai ka man reiks daryt kai baigsiu tuos kur lt dave...
QUOTE(l.jelena @ 2014 10 29, 17:42)
Čia kas?
Komentarų kokių nors reikėtų, o ne vien nuorodom mėtytis.
Spalvu terapija.
Kaip kovojat su nemiga?ar buna kad ir migdomais neuzmiegat?
As, kai po gimdymo pajutau pirmuosius depresijos pozymius niekur nesikreipiau galvojau praeis, hormonai susitverkys, bet kuo tolyn tuo buvo blogyn. Man nustate sunkia depresijos forma, taip apie 2 menesius prasikankinau. Nieko nenorejau daryti, visada norejosi miego, bet uzmigt negalejau iskarto priepuolis baimes nerimo, vaiko paimt ant rankuciu negalejau, verkiau grauziau save, kad esu baisi motina ir bloga zmona, taipogi grauziau save kodel kitos dziaugiasi motinyste, o as negaliu,nieko nesinorejo, nei valgyti, nei skaityti, nei ziureti televizijos, nei klausytis muzikos.atsikeldavau po prakaitu, nakti neuzmigdavau. Is tikro, kai buvo labai blogai nieko nenorejau daryti isvis, nes jegu neturejau ir noro nebuvo.Migdomuju ir raminamuju nevartodavau, nes gyvenime nebuvau ju gerusi. Gerai, kad mano moteru gydytoja pastebejo, pasnekejo ir uzregistravo mane pas psichiatre ir nenusivyliau, nors aisku ziurejau skeptiskai i vaistus, man israse 2 rusiu vaistus ryte ir pries miega, bet tie kur naktiniai nei migdomieji nei raminamieji, galedavau lengvai pabusti ir pamaitinti mazyle.Jau dabar 3 menuo kaip gydausi ir jauciuosi, kd puse manes jau gryzta. Pradejau tvarkytis, valgyti, kazka veikti, net vaika buciuodavau ir myluodavau, pradejau jaustis vel laiminga. Galejau uzsiimti veikla, kuria labai megstu ir nueiti su vyru i kavine. Su kiekviena diena jauciuosi stipresbe, aisku buna ir blogu dienu, kai juodi debesiukai mane aplanko, bet save suimu i rankas, galvoju tik apie gerus dalykus ir taip toliau gyvenu. Manyciau jai labai sunku ir savijauta tik blogeja nereikia kenteti, yra is tikro ir geru specialistu, kurie nuosirdziai padeda, o ne vien israso neaikios kilmes vaistu, tai busena, kuri staigiai ateina, bet praeina tikrai negreitai, tai ilgas, varginantis ir daug jegu atimantis procesas.. Tik kartais gaila, kad ne visi supranta, kas tai depresija yra, yra teke girdeti, kaip sako pazistami, aj depresija tai tik tinginiu liga is neturejimo kas veikti... Tad merginos, moterys laikykites mes esam tikrai stiprios ir visus sunkumus nugalim...
QUOTE(Luka77 @ 2014 10 24, 12:24)
dar praeitą sav. leidau ligoninėj. nustebau, kad nėščiai moteriai skyrė vaistus. kaip ji pati sakė, labai saugius. aš suprantu, kad tai tavo problemų neišspręs. jei žinai, kad vidutinė diagnozuota, lankaisi pas psichiatrą? ką jo nuomone reikia daryti? užsirašyk pas jį/ją bent poliklinikoj, ar privačiai, jei gali. pasistenk suformuluot konkrečius klausimus ko iš jo nori, o iš psichologo taip pat. jaučiu, kad tau tas psichologas per skystai, na, bet, blogiau nebus.
į klausimą ką darau, galėčiau atsakyt, kad dažnai rašinėjuos skaipu ar kitais kanalais su kuo nors, kad kažkiek nukreipti dėmesį. bet būna, kad ir gulėti ir nejudėti sunku. aš iš tų, kur pasiduodu. nežinau ką daryti. tikrai nežinau. po viso gydymosi šiandien pirmąkart norėjau šio to nusipirkti, važiavau į Akropolį. kad kažkur važiavau, čia taip pat labai svarbus įvykis. nedavažiavau............ aš išvis net nežinau, kas yra ta laimė. nei kur viso šito gyvenimo prasmė.
Lukai, ir gal dar kam aktualu. Perkopijuoju skelbimą kokį radau:
2014 m. rudenį Psichologinės paramos ir konsultavimo centre pradedama vykdyti nauja programa Psichologinė pagalba krizinio nėštumo atveju. Jos metu moterims, išgyvenačioms krizinį nėštumą, bus teikiama nemokama psichologinė-psichoterapinė pagalba. Kreiptis tel.: 861424933 (psichologė Giedrė).
2014 m. rudenį Psichologinės paramos ir konsultavimo centre pradedama vykdyti nauja programa Psichologinė pagalba krizinio nėštumo atveju. Jos metu moterims, išgyvenačioms krizinį nėštumą, bus teikiama nemokama psichologinė-psichoterapinė pagalba. Kreiptis tel.: 861424933 (psichologė Giedrė).
