Depresija

Aš tai labai užsiėmusi paskaitau jus, minčių naudingų pasisemiu (ypač iš Spanguolės ir kitų), o prisiregistruoti ir nespėjau.
Gaila būtų, jei tema išsisemtų.
Aš buvau Aviete, dabar vėl grįžau į ankstesnį niką.
Papildyta:


Tavo avataras energija trykšta
Dėl laimingumo, tai man visaip būna. Tik dabar mažiau lyginu savo laimingumo jausmą su kitų. Nes atsistojus į jų batus, vargu bau ar būčiau laiminga, gal tie batai neatitiktų mano asmenybės.
Papildyta:


būtent, nuoširdumas paperka
kas dėl asmenybės sutrikimų, tai neseniai skaičiau gerą mintį, kad psichoterapija galima padaryti , kad asmenybės sutrikimas taip sušvelnėtų, kad virstų gyvenimo stiliumi. Gana žavinga
Šiaip tai aš tavyje nematau jokio sutrikimo, visiems kartais nuotaikos nebūna, ypač man Ir ne visada pavyksta tinkamai save nukreipti, kad neišsilieti ant artimų žmonių.
Papildyta:


Su pretenzija ir lūkesčiais, kad reikia kentėti ir depresuoti?
Papildyta:

Pritariu, vieni nori (tie nelaimingi), kad tenkintumėm jų lūkesčius, o tie laimingi (mums atrodantys) - primena mūsų sau keliamus didelius lūkesčius ir norus. Ta laimė be darbo neateina, ant lėkštutės padėta. Nors mums gali atrodyti, kad kitiems iš dangaus viskas krenta Bet taip turbūt nėra, gi už viską yra tam tikras mokestis gal tik mes ne viską žinome. Absoliučios laimės turbūt nėra. Tik paprasta žmogiška laimė, kiekvienam sava.
Papildyta:



Papildyta:


Darbe aš stengiuosi apsiriboti dalykiniais santykiais. Gal dėl to, kad bijau ar nenoriu klausytis kitų nuomonių, lūkesčių dėl mano kokio nors nelaimingumo ar laimingumo. Gi kiekvienam vis kitaip gali atrodyti.

Kaip tingiu reikia eit valgyt daryt

Sveika sugrįžus, labai faina, kad sugrįžai.

Aš tai šiandien penkias valandas dirbau sode, galima sakyt žemyn galva. Sodinau visokias gėles. Buvo karšta, dirbau pasilenkus, ir vienu metu aptemo akyse. akimirką atrodė, kad kažkur čiuožiu, bet viso labo nusileidau ant kelių. Išsigandau, nes buvau visai viena. Bet paskui praėjo ir apsiraminau.
Kažkaip tokie dalykai kelia nerimą... Dabar va galvosiu ir pradėsiu bijot.

O aš suprantu, man irgi sunku būt šalia žmogaus, kuriam blogai. Nes nežinau nei kaip elgtis, nei ką daryt, plius dar ir pati perimu jo nuotaiką. Kai lankiau psichoterapiją, tai pas psichą tokie nerimo priepuoliai man būdavo, kad jis net nusukdavo akis nuo manęs. Bet atsinerimaudavau už savaitę paskui rami būdavau. Jis sakė, kad jei leidi sau išgyvent iki galo sunkų jausmą, neslopini jo, jis praeina. Nes kuo labiau tą nerimą stengdavausi suvaldyt, tuo labiau jis man sprūsdavo pro visus galus.
Pinot, nu bet tu ir sugalvojai per karšti dirbt lauke, čia bet kam bloga pasidaryt gali. Vakaro palauktum. Tik vat tada uodai
Kažkodėl sumaišiau Medute su Merlot, galvojau ji grįžo.

As tai tyliu nes eilini karta nera ka pasakyt

Labai seniai ji čia buvo. Įdomu, kaip sekasi
Papildyta:

ilgai dirbai. Atsigulus ir pakėlus kojas aukščiau, kraujas vėl atiteka į galvą (turbūt). Yra ir man panašiai buvę, manau, kad nelabai gerai yra ilgai būti palenkus galvą.
Papildyta:
Šiąnakt sapnavau keistą sapną. Visa ši savaitė buvo labai įtempta, nervai įtempti.
Tai va, sapnuoju, kad mano vyras mane atveža į stotį ir palieka ten, pasako, kad laukčiau autobuso ir kad jis greitai turėtų būti. Išsiaiškinu, kad seniai joks autobusas į mano miestą nevažiuoja. Tada įsėdu į bet kokį autobusą, nuveža mane į nežinomą miestą, kažkodėl ten nueinu į prie bažnyčios esančius kažkokius namus. Vis galvoju, kaip rasti stotį, bet pasirodo, kad nesuprantu čia gyvenančių žmonių kalbos, ir jie manęs nesupranta. Pažiūriu į savo mobilųjį telefoną, jau lyg norėčiau skambinti mamai, bet persigalvoju, kad turiu pati savo jėgomis surasti. Ir taip nieko neišsprendžiau, ir atsibudau pasimetusi svetimame mieste, tarp svetimų žmonių.
Kai dukra pabudo, paklausė, ar mama yra. Pagalvojau, įdomu, ką ji sapnavo, kad šito paklausė bet nesmalsavau.
Tai va, kam neįdomu, neskaitykit, man, kai parašau ką nors, tai pačiai aiškiau pasidaro.
Dabar ta frazė , kad svetimame mieste tarp svetimų žmonių, manau, kad man kažką tai reiškia.
Sorry už paklodę. Gal nemirsiu ką

Man įdomus tavo sapnas.
Kažkada sapnuodavau (ne vieną kartą), kad esu didelėj minioj nepažįstamam mieste kartu su vyru. Pasimetam, ir aš jo nerandu. Bet esu rami, nes jis kažkokiu būdu mane suranda. Reiškia, juo labai pasitikėjau.
O metams bėgant ėmiau sapnuoti panašius kaip tavo, kad vyras mane kažkur veža, išsodina, atseit kapanokis. Realiai tai jau reiškia, kad aš juo nebepasitikiu, esu nesaugi.

O tau pasąmonėj matyt yra tokia mintis, kad gal turi pasikliauti gyvenime vien savimi, nes persigalvojai skambinti net mamai.

Čia aš taip primityviai analizuoju.
Bet kažką panašaus mes su psiche darom iš mano sapnų.

Šianakt sapnavau, kad vairuoju autobusą, kažkokį geltoną, didelį. Bet vairuoju jį su sunkumais, t.t., sėdėdama keleivio sedynėj, vairą sukioju ir pedalus minu su ištiestu pagaliu. Sunku ir pavojinga, todėl paskui išlipu ir nusprendžiu jį valdyt su distanciniu pulteliu, t.y, pati stoviu ir maigydama mygtukus, jį statau į vietą.
Nežinau.

Kažkaip palengvėjo tau parašius. Tikrai pykomės prieš kelias dienas, ir toks nepasitikėjimas dar liko Bet pykausi, nes pati buvau kalta - pavargusi. įsitempusi, nepailsėjusi, jis aišku to nesuprato, priėmė viską labai asmeniškai. Taigi, kartais jaučiuosi labai viena.
Nors man labai pasisekė, kad jis yra mano gyvenime.


Papildyta:


aš interpretuočiau taip, kad pati vairuoji savo gyvenimą su visais sunkumais, bet pagalvojusi ar išsigandusi, kad pavojinga, leidi kažkam (pulteliui) jį palengvinti.
Gali būti, kad iš tikrųjų tai yra išeitis ir ji rasta. Gali būti, kad kažkodėl toks gyvenimas ar situacija atrodo per sunki.
Nežinau.

Čia kažkas panašaus į tokį įsivaizdavimą. Jei paprašyčiau, kad užsimerktumėte ir įsivaizduotumėte upę, jums reikia pakliūti į kitą upės krantą. Ką jūs darote? Primenu, kad čia pasaka, ir viską įmanoma įsivaizduoti. Užsirašykite ką įsivaizdavote. Vėliau pasakysiu, ką reiškia. (čia visoms forumietėms)

Aš įsivaizdavau, kad plaukiu per upę, mane pagauna srovė, bet aš kapanojuosi į krantą. Bet man priminė, kad čia pasaka, ir aš pradėjau įsivaizduoti iš naujo, kad einu ir pamatau pasakišką platų tiltą, kuriuo pereinu į kitą upės krantą.
Tai interpretavo taip, kad gyvenime įveikdama sunkumus naudojuosi kitų pagalba, o ne savo jėgomis. Gal tai ir nėra blogai.
Visgi iš pradžių mėginau pati plaukti. Ir malonumas didesnis gal

Kažkada esu sapnavusi , kad pati vairuoju automobilį, jaučiausi tada labai gerai. Nors realybėje tai nevairuoju.

As kazko nuolat sapnuoju maista. Arba kad laukia kazkoks balius, arba as sokolado parduotuvej, ar mociute kugeli kepa... Ir vis prabundu pries pat pradedant valgyti
Nei dietos laikausi, nei ka

Tapyrai, kaip įdomiai. Nesu beveik maisto sapnavusi arba labai seniai. Gal kad nemėgstu valgyti daryti.
Nors močiutė kugelį kepa - tai jaukumas, globa, rūpestis.

Aš taip pat plaukčiau, o jei būtų pasaka, ieškočiau kokios nors lianos ar virvės, ar nuvirtusio medžio. Kažkodėl platus tiltas net neatėjo į galvą.

Mano baisiausias košmaras, kad vairuodama numušu pėsčiajį ar įvažiuoju į būrį žmonių, ar stabdžiai neveikia. Bet matyt, man tas tai baisu, kad vos susapnavus iškart pabundu.

O sapnai, kad tenka vairuoti nuo keleivio sėdynės (už vairuotojo vietos), prakišus kojas kažkaip būna dažnai.

Nu mano mociute skaniai gamino kai norejo, bet yra tokio problematisko charakterio, kad su jaukumu neasocijuoja.
Sapmu esme -- maistas. Sushiai ant stalo, sokoladukai, visokie skanestai, kuriu sapne netenka pasiekt, nors realiame gyvenime lyg ir nesudetinga. Ir pasigamint, ir nusipirkt, ir i restorana nueit galiu...