Depresija

Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai kūno ir sielos liga,kuri diena iš dienos veikia mintis,jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną.Depresiją gali sukelti staigus stresas,nelaimės, o kartais ji ištinka tada, kai gyvenimas klostosi gerai. Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs. Jie nebegali bet prisiversti eiti į darbą, jaučiasi kalti ir nepilnaverčiai. Kartais kenčiantieji nuo depresijos ima galvoti apie mirtį ir savižudybę.

Priežastys

Genetiniai veiksniai - paveldėjimas.
Kai kurios tam tikro organizmo ypatybės (pavyzdžiui, neuromediatorių - noradrenalino, serotonino kiekis, išsiskyrimas).
Gyvenamosios aplinkos veiksniai.
Įvairios ligos, apsinuodijimas kai kuriomis medžiagomis
Psichologinės ir socialinės problemos.
Paprastai susideda daugelis iš išvardintų priežasčių. Pavyzdžiui, vien psichologinis stresas retai sukelia depresiją. Kartu dažnai būna ir paveldėjimas, ir organizmo ypatumai, ir dar kelios priežastys.
Depresijos pagrindas - tai serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimas, tiksliau, jų sumažėjimas.

Požymiai

Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos požymiai: sumažėjusi dėmesio koncentracija, kaltės jausmas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, pesimistinės mintys apie ateitį, savižudiškos mintys ar veiksmai, miego ir apetito sutrikimai.

Pagrindinės depresijos formos (depresijos tipai)

1. Didžioji depresija. Ji pasireiškia tokiais požymiais:
Prislėgta, liūdna nuotaika. Kartais, ypač vaikams - irzli nuotaika. Tokia nuotaika būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien.
Sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla.
Svorio pokyčiai - sumažėjimas ar padidėjimas.
miego sutrikimai - mieguistumas arba nemiga.
Kasdieninis nuovargis.
Nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas.
Sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas.
Savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.

2. Somatinio tipo depresija. Šiai depresijos formai būdingesni organizmo pokyčiai, kurie kartais painiojami su organine patologija:
Sumažėję interesai ir pasitenkinimas.
Ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau).
Susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus.
Požymiai sunkesni rytais.
Apetito sumažėjimas ir svorio kritimas.
Lytinio aktyvumo sutrikimas.

Širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (vadinamoji kardialinė depresijos forma).
Galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas - cefalginė depresija.
Virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas - abdominalinė depresijos forma.

3. Melancholinio tipo depresija. Jai būdingi šie simptomai:
Interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis).
Silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis).
Kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.

Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų - kliedesių, haliucinacijų.

KUR RASTI PAGALBĄ

PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI

PAGALBA TELEFONU/INTERNETU

UK GYVENTOJAMS

(galbut dar veikiancias nuorodas galima rasti praejusioje temoje).
http://www.supermama...?...967738&st=0


Gydymas

Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Atsižvelgiama ir į gretutines ligas. Depresijos - tai sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos atkryčiai (tai liga visam gyvenimui). Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją (tai retai įmanoma), bet pasiekti ligos remisiją (požymių išnykimas).

Vaistai nuo depresijos

Antidepresantai (gydymas jais ilgas; juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina. Visiška ligos remisija pasireiškia nei anksčiau nei po 6 mėnesių antidepresantų vartojimo).
Psichoterapija. Dažnai tai - pagalbinis metodas. Jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų - labai efektyvus.
Kiti metodai (labiau pagalbiniai): magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija.

Kodėl depresiją būtina gydyti?

Anksti pradėjus gydymą, pacientas pasveiksta, liga neprogresuoja ir nepereina į lėtinė formą.
Depresinį ligonį dažnai kamuoja mintys apie savižudybę. Negydant, ligai paūmėjus, didėja nusižudymo rizika. Būklei gerėjant, šios mintys išnyksta. Tačiau neretai pagerėjus būklei nuo antidepresantų ligoniai žudosi( sustiprėja fiziška, kai tuo tarpu mintys apie savižudybę neišnyksta).
Negydant depresijos padidėja ligos pasikartojimo tikimybė. Kas antram pacientui po pirmo depresijos epizodo būna antras. Ketvirto epizodo rizika( po trijų) – apie 90%.
Negydant depresijos sumažėja gyvenimo kokybė, krenta darbingumas, kenčia šeima.

Ar Jums pažįstami šie simptomai?
-pastoviai prislėgta nuotaika, negatyvios mintys
-nėra jėgų ir motyvacijos atlikti net paprasčiausius buities darbus
-nieks negali priversti Jus nuoširdžiai nusišypsoti
-ateityje nebus nieko gero
-pastovus dirglumas, nervingumas
-nuolat jaučiamas silpnumas, greitas nuovargis
-nemiga arba miegas nesuteikia poilsio
-sunku priimti sprendimus, nėra pasitikėjimo savimi
-visiška apatija

Artimieji ir draugai nesupranta, jiems atrodo kad mes mažai stengiamės arba tiesiog nenorime kovoti. Bet jie nesuvokia kad:
-mes skaitom knygas, straipsnius -bet tai nepadeda
-vartojam įvairius vaistus, jų kombinacijas-bet tai būna neefektyvu ir kartais net pavojinga
Viso šito pasekoje galima sulaukti trumpalaikio pagerėjimo, bet dažniausiai gyvenimas vėl sugrįžta į įprastas depresijos vagas.

Tai kur dingot, mergicos? kas gero?

nieko gero.antra diena kaip kankinuos su kasos skausmu ir pykinimu....

Tikrai užjaučiu.
Ar yra tam kokia priežastis? Gal pažeidei kažkiek mitybos režimą?
-----------
Vakar mūsų namų kieme po veją blaškėsi zuikis. Lakstė apie namą, o mes viduj aplink langus. Paskui nubėgo tolyn į pievas, vėliau viduriu kelio vėl grįžo, kažko ieškojo pas mus.
Toks didelis, matyt jau senas. kai aš jį pamačiau, stovėjau kaip tik prie lango, o kai mano regėjimas išdidina, net išsižiojau, vyrui sakau, garbės žodis, ne zuikis, o kengūra.

Pamaniau kaip Alisa stebuklu salyje
Kokia cia tustuma pas jus. Liudna.

O pas mane po langu apsigyveno antis. Vėliau dar patiną atsitempė

Ne pas jus, o pas mus

Pasiskaičiau vakar jūsų pokalbį apie gyvenimo prasmę ir net pyktelėjau šiek tiek. Jei žmogus laimingas, vadinasi, nėra protingas. Ir dar – JIS APSIMETINĖJA! O kas yra ta laimė? Juk tai tik akimirkos. Aš nors ir sergu, kai nėra atkryčio, dažnai būtų patenkinta ir išsišiepus. Ir net kartais jaučiuosi laiminga
Abo, man atrodo, tau tikrai vertėtų pavaikščiot pas psichologą, bet jei jautiesi išties prastai, vargu ar užteks dešimties kartų.
Ir kur dingo mano avataras?!

Klomba, esi įdomus žmogus, kad ir ką berašytum, tai kur tavo įnašas į tai, kad nebūtų tuščia ir nyku?


Mūsų zuikis susirado zuikienę ir laukais jau dviese laksto. Va, kodėl blaškėsi kaip išprotėjęs. Žmonos ieškojo.
-----
ne visai taip ten buvo pasakyta. Kai žmogus laimingas, jis tiesiog nesuka galvos klausimais apie gyvenimo prasmę, nes jam ir taip gerai. nebūtinai tai rodo, kad jis riboto mąstymo ar neprotingas. Ir atvirkščiai. Gal kuri nors ir paminėjo, kad tai reiškia, jog galva tuščia, bet nesutikčiau.

Dėl apsimetinėjimo, tai drįsčiau pratęsti kitaip - tiesiog į tuos, kurie drįsta demonstruoti savo nelaimingumą arba perdėtą laimingumą, žiūrima atsargiai. Šitoj visuomenėj reikia sėdėt neiškišant galvos aukščiau, deja...
Apie tai kalbėjom daug kartų.
Todėl, kad ir kokia aš jausčiausi nelaiminga, darbe ar tarp žmonių, neturiu to parodyt. Nes žinau, kad vienaip ar kitaip "gausiu per galvą". Galiu pateikti pavyzdžių, bet nėra reikalo.

Tavo avataro nematau jau šimtą metų.

Kaip paprasta būti zuikiu ar antimi, užsimanei poros, ir turi. O aš čia vargstu

Na, taip, nuolatos pozityvūs ir laimingi kelia įtarimų, bet ne kažin kiek teko tokių sutikti. O dėl nelaimingų, tai yra toks tipas amžinai nuskriaustų. Turėjau tokią draugę, man nuo jos tiesiogine prasme pradėdavo skaudėt galvą, kas dėjosi nutraukus santykius, tai apskritai patyliu. Buvau su š sumaišyta.

O dabar rodo avatarą? Pakeičiau, tik šitas man nelabai patinka, juo labiau, kad žadu mest rūkyt.

Buvo sakyta, kad laimingi zmones daug nesigilina, neiesko gyvenimo prasmes ir nekelia sau dideliu reikalavimu. Kitaip tariant (cia jau isvados), yra pavirsutiniski vidutiniokai.
O va kenciantys, depresuojantys - gilus ambicingi filosofai.
Nebeprisimenu koks nikas tai rase, bet prasau jo neisizeisti, jei kas.

Itin laimingi, kaip ir nelaimingi kelia diskomforta. Nelaimingi gadina nuotaika, vercia jausti pareiga juos kazkaip guosti ir kalte, jei nepaguodi. Itin laimingi - gal pavyda, nepasitenkinima savo gyvenimu bei padetim. Vel blogai.
Maloniausia, paprasciausia bendrauti su ramiu, protingu zmogum, geros nuotaikos, bet ne per daug.

Kitiems, bet juk ir mums, a, Pinot?


Aha, tuscia. Man vaidenasi, kad sikart temai ko gero jau tikrai paskutinioji svieciasi.
Tokia erozija, kad jei atsigaus, tai tikrai bus kaip Feniksas is pelenu. Su barzdotu sijonu..
Pagyvensim pamatysim.

Palauk, ateis ruduo

Turiu tokią pažįstamą, kuri nuolat žviegia iš visko. Ta prasme, kaip vaikas iš susižavėjimo ir džiaugsmo gyvenimu. Nu *****, koks disonansas gaunasi su aplinka.
Jei mane verstų rinktis su kuo bendraut iš dviejų, tai geriau depresiką pasirinkčiau, nei ją.

Tema dvėsė daug kartų. Galgi nenudvės galutinai.
Aš tai nesuprantu to išsiregistravimo prasmės, ar čia būna kokie supykimai už kažką, ar kaip? Va, Avietė, nei iš šio nei iš to. Notmiau-nežinau, nusibodo jai viskas turbūt.
Snannguole, o tu ką sugalvojai?

Aš tai sėdžiu čia sena kaip pasaulis ir manęs niekas neišregistruoja.

Norėjau pasakyt, kad sėdžiu vos ne pasaulio pradžios, bet gavosi taip, apie ką galvoju žiūrėdama į veidrodį pastaruoju metu, t.y. vėl kažkoks nuovargis ir pamėlynavimas.

tai kad visad daugmaz valgau ta pati,garuose.jau kartais net negaliu paziuret i ta garinta maista,nes nusibodo.uzeina kartais tokios krizes kaip as vadinu,kad noris kepto kazko.bet ka leidziu sau ,tai karstus sumustinius,nes nieko nebuna nuo ju.db jau issirasiau vaistu nuo kasos,tai geriau.


db kai geriu vaistus ir as jauciuos laiminga,bet buna dienu ,kad nuotaika buna sudina,bet tikrai neuzsidedu kaukes ir nevaikstau issisiepus per prievarta.is savo puses pazystu ne viena zmogu,kuris depresuodamas apsimetineja laimingu,nes parodyt ,kad tau blogai yra negerai.nepriimtina.o man nepriimtina apsimetinet...


o man nesuprantama kodel kazkas turi jaust kalte,kad man bloga nuotaika?mano viena drauge man visad sakydavo,kad jaucia pareiga mane linksmint,nors as to jos nei prasiau nei man to reikejo.